New Page 1
FTERRA -
IDENTITETI YNĖ
Tė kesh identitet do
tė thotė tė njohėsh veten , tė dish se kush je e nga je, do tė thotė tė dish
prejardhjen tėnde.
Fterra historikisht i pėrket
Kurveleshit,
"kasabasė labe" siē ėshtė cilėsuar nė kėngėn himariote. Fterra ėshtė e vogėl,
por pėr ne ėshtė e madhe dhe e bukur. Se andej kanė prejardhjen qindra e qindra
bij e bija qė po ia shtojnė vlerėn pėrditė. A ka pasuri mė tė madhe?
Nė breza, fteriotėt e kanė dashur
Fterrėn.
Me krenari kemi pohuar se jemi nga Fterra. Me punėn dhe sjelljen e tyre
fteriotėt kanė nderuar emrin e fshatit tonė.
Nė emrin e mirė qė kanė lėnė
e po lėnė
bijtė e saj me veprimtarinė e mėnēurinė e tyre, si Isa Hizmo, Lazo Kofina i
Parė, Xhafer Shehu, tė tjerė qė kėrkuan rrugėn e diturisė nėpėrmjet shkollave
fetare, si Selim Gjonika, Fetan Zani,Hivzi Bezhani, Hasan Hizmo, Hamdi Mita,
Shaqo Gjoni, Idriz Avreci; vend nderi zėnė dėshmorėt e Luftės
Nacionalēlirimtare, Hiqmet Dusha, Fuat Mato, Turhan Mato, Osman Memi, Azem Ēeli
e Shaqo Mita, luftėtarėt Mene Zhupe, Mehmet e Bilal Dusha, Shuquri Sadiku,
Bektash Gėdo, Lazo e Sami Kofina, Nafiz Bezhani, Pasho e Naxhi Zhupa, Razip
Gjoni; ata, qė siē thonė, u kishte fjala kuvend, si Ismail Bezhani, Katiu i
Korkute, Laze Dusha, Tahsin Elezi, Rakip Gėdo,, etj.; mėsuesit dhe intelektualėt
tanė tė nderuar, pishtarėt e dijes, si Mėsuesit e Popullit Lame Xhama e Xhevdet
Kofina, Profesor Shefki Mita, vėllezėrit profesorė Ismet e Besim Elezi, Safet
Kofina, Neim e Ēerēiz Zani, Hiqmet Shehu, Tare e Rait Braho, Remzi Mato,
veprimtarėt shoqėrorė si Refik e Nail Bezhani, Safet Memi, Dilaver Shkurti,
Nexhip Dauti, Sako Zeneli etj.etj; rapsodėt popullorė Isuf Avreci, Xheladin
Shkurti, Teno Lona e sa e sa tė tjerė qė bashkė me ta, emri e puna e tyre
meriton e do tė meritojė vetėm nderim e respekt dhe mbetet shembull i lartė
frymėzimi nė breza.
Nė dėshirėn pėr tė marrė mbiemrin
"Fterra", nė raste tė ndryshme, siē e morėn Fiqret, Zija e Liri Fterra dhe
nderuan emrin e fshatit. Me mbiemrin Fterra njihej e nė vitet '20 - '30 -tė
oficeri Jaho Mato.Me pseudinimin Lulo Fterra ka shkruar juristi Nafiz Bezhani,
tė cilėt janė bėrė tė njohur e kanė mbajtur lart emrin e Fterrės.
Nė ruajtjen e mbiemrit tė derėbabės
nga
vajza edhe pas martesės, nė fshat apo nė fqinjė, tė cilat nė ēdo kohė i shoqėron
urimi: "U trashėgofsh, nderofsh derėbaben dhe fshatin"!
Shoqėrimi i mbiemrit tė vajzėrisė,
por
edhe lidhjet e forta martesore, janė njė tregues i dukshėm tolerance, civilizimi
dhe pjekurie nė jetėn e kėtij fshati.
Nė Fterrė ėshtė e njohur
ruajtja e
mbiemrit tė vajzėrisė, sa qė ndodhte tė "harroje" ku qe martuar vajza, e cila qe
bėrė tashmė, nėnė, gjyshe, vjehėrr e stėrgjyshe nė derėn e burrit. Tė gjithė i
kemi nė kujtesė dhjetra e dhjetra emra tė nėnave, gjysheve e stėrgjysheve tona
qė shqiptojmė me dashuri mbiemrin e tyre tė derės sė babės. Kjo ėshtė njė
shprehje e dukshme e barazisė sė djalit me vajzėn, e cila ruan gjithė tė drejtat
me vėllezėrit e saj. Nė ato raste kur nuk ka trashėgimtarė djem, ajo ruan tė
gjallė shkėndijen e fisit, duke iu pėrmendur mbiemri. Ėshtė pėr tė theksuar se
ruajtja e mbiemrit tė vajzėrisė ėshtė njė dukuri qė haset e sanksionuar nė ligj
nė shtetėt e zhvilluara, e cila e shoqėron femrėn nė tėrė dokumentacionin e saj.
Tė pohosh me plot gojėn identitetin
tėnd,
do tė thotė "t'u kesh besė kėmbėve" siē thotė fjala e urtė, dmth, tė manifestosh
cilėsitė e mira njerėzore. Dhe kėto cilėsi janė ushqyer nė breza nė mėnyra nga
mė tė ndryshmet nė Fterrė, qė nga bekimet e urimet e nėnave tona tė urta, si "
mė paē uratėn", "u bėfsh i hairit", "ndezėprak", "bėfsh prokopi", etj. dhe tė
kundėrtat e pėrgjėrimeve si: "vulė - humbur", "sheprak", etj., tė cilat janė
drepėrdrejt nxitje qė njeriu tė bėhet i zoti, tė lėrė gjurmė nė jetė, tė lėrė
emėr, tė ketė identitetin e tij.
Vlera e njohjes sė Fterrės nė
breza dhe
lidhja e fteriotėve merr rėndėsi tė veēantė nė kohėn e sotme, kur edhe ne
fteriotėt jemi shpėrndarė deri nė vende tė ndryshmė. Pra, njohja e vlerave tė
Fterrės dhe lidhjet e fteriotėve janė investim pėr Fterrėn e fteriotėt kudo ku
janė.
Nė tėrė kohėt ne fteriotėt kemi
treguar
virtytet e mira: pastėrti shpirtėrore, mirėsi njerėzore, ndershmėri, mikpritje,
dashuri dhe respekt, harmoni dhe marrėdhėnie tė mira me njėri-tjetrin, me miqtė
e shokėt, qė i kanė shėrbyer e i shėrbejnė bashkimit e vėllazėrimit. Virtytet e
fteriotėve dhe niveli i lartė i arsimit, bėjnė qė Fterra jonė tė njihet nė
shkallė vendi si fshat me kulturė.
Sa herė qė pėrmėndet fshati Fterrė,
mendja
tė shkon tek shumė fteriotė qė ke njohur apo ke dėgjuar, mendja tė vetė te
vlerat e Fterrės
Ja ky ėshtė idientiteti ynė,
kjo ėshtė
vlera e veēantė e fteriotėve.
Hulusi HIZMO
Bruksel, Korrik 200
Nr.21 – gusht, 2000
|