New Page 1
PROFESORET E
FTERRĖS
Besim ELEZI, (20
mars 1935): Profesor, Doktor i Shkencave Mjekėsore, kirurg i shquar.
Ka lindur nė Fterrė. Ka
kryer shkollėn fillore nė fshatin
e lindjes dhe atė unnike nė Gjirokstėr. Shkollėn e mesme mjekėsore e ka mbaruar
nė Tiranė nė vitin 1952. Nė vitin 1957 ka mbaruar me diplomė "shkqelqyeshėm"
Fakultetin e Mjekėsisė nė Tiranė. Qė atė vit ėshtė emėruar mjek kirurg dhe
pedagog nė Katedrėn e Kirurgjisė. Mė pas ka kryer specializime dhe kualifikime
nė disa klinika tė botės.
Me punė kėmbėnguėse ka ngjitur
shkallėt e karierės
mjekėsore, pedagogjike e shkencore. Nė vitin 1964 mbrojti disertacionin pėr
gradėn shkencore "Kandidat i shkencave mjekėsore”, mė pas mbrojti disertacionin
pėr gradėn shkencore “Dokor i shkencave mjekėsore”. Pėr veprimtarinė pedagogjike
mori gradėn "Docent" e mė pas "Profesor". Nė vitin 1976 u emėrua shef klinike
dhe nė vitin 1982 shef katedre, qė mė pas u quajt Departament nė Qendrėn
Spitalore Universitare "Nėnė Tereza".
Ka dhėnė njė kontribut tė shquar nė
modernizimin e
kirurgjisė shqiptare, duke futur shumė metoda tė reja diagnostikimi dhe
trajtimi. Ka pėrgatitur, nė tė njejtėn kohė, njė numėr tė madh mjekėsh dhe
kirurgėsh.
Nė vitin 2003 u
pensionua. Tani drejton Shėrbimin Universitar tė Kirurgjisė nė Spitalin e
Durrėsit.
Eshte zgjedhur Kryetar i Shoqatės sė Kirurgėve tė
Shqipėrisė,
anėtar i Komitetit Permanent tė Eurokirurgjisė dhe anėtar i Kolegjit
Ndėrkombėtrar tė Kirurgėve. Ka bėrė njė numėr publikimesh dhe referimesh nė
takime shkencore nė vend dhe jashtė. Ka botuatr monografi e tekste mesinore dhe
rreth 100 artikuj e kumtesa.
Eshte nderuar me
urdhėra e medalje tė ndryshme. Nė vitin 2002 ėshtė shpallur "Personalitet i
shquar i Qarkut" pėr Vlorėn, ku nė motivacion, midis tė tjerash, thuhet: “…Vlersohet
si bir i Kurveleshit pėr atdhetari, humanizėm e marrėdhėnie tė ngushta
shoqėrore".
¶¶¶
Edip BEZHANI
( 26 korrik 1948 ) : Profesor i Asocuar, Doktor i Shkencave Mjekėsore, pedagog e
kirurg.
Lindi nė Fterrė, ku
kreu dhe filloren. Gjimnazin dhe Fakultetin e Mjekėsisė tė UT i pėrfundoi nė
Tiranė.
Nė vitin 1972, mbasi
u diplomua si mjek i pėrgjithshėm, fillon specializimin pranė klinikės sė
kirurgjisė sė pėrgjithshme, pėr urologji, nė Spitalin Nr.2 nė Tiranė, qė e
pėrfundon nė vitin 1975. Nga ky vit deri nė vitin 1990 punon si specialist
urolog dhe kirurg i pėrgjithshėm nė Poliklinikėn Qendrore tė Tiranės, si dhe nė
klinikėn urologjike tė Spitalit Nr. 2 (pėr kirurgjinė ) nė Tiranė
Nė vitin 1990 filloi
punėn si pedagog nė Fakultetin e Mjeksisė nė specialistetin e urologjisė, ku
vazhdon tė punojė edhe sot.
Nė vitin 1996
mbrojti titullin Doktor i Shkencave Mjekėsore, ndėrsa nė vitin 2004 merr
titullin Profesor i Asocuar.
Ka kryer disa
specializime brenda e jashtė shtetit, ėshtė pesė herė pjesėmarrės nė seminare
ndėrkombėtare nė Austri, ka mbajtur referate nė seminare e konferenca
kombėtare e ndėrkombėtare, si dhe ėshtė bashkėautor nė shumė publikime kombėtae
e ndėrkombėtare
Nė vitin 2001 botoi
monografinė : “Morfometria dhe funksioni i veshkės unike”.
¶¶¶
Fejzi HIZMAJ
(11 korrik 1948 - 10 maj 2004) : Profesor i Asocuar,Doktor i Shkencave
Mjekėsore, drejtues administrativ, pedagog.
Lindi nė Fterrė.
Mbasi mbaroi shkollen e mesme nė Tiranė, vazhdoi studimet nė Fakultetin e
Mjekėsisė, qė e pėrfundoi mė 1971. Me pas, pėr dy vjet, specializohet pėr mjek
mikrobiolog nė Institutin e Higjienės e tė Epidemiologjisė, ku punon deri nė
vitin 1983 si specialist mikrobiolog, parazitolog dhe epidemiolog.
Nga viti 1983 deri nė
vitin 1996 punon nė Drejtorinė e Higjienės dhe tė Epidemiologjisė nė Tiranė si
mjek laboratorist. Prej vitit 1996 punoi nė Institutin e Shėndetit Publik nė
Tiranė si specialist e drejtues, deri sa ndėrroi jetė.
Ka kryer
specializime tė ndryshme brenda e jashtė shtetit nė fushat e shėndetit publik e
tė mikrobiologjisė. Ka dhėnė mėsim nė Fakultetin e Mjekėsisė e nė institucione
tė tjera mjekėsore e shkencore tė specialitetit.
Ka njė kontribut tė
vaēantė nė fushėn e studimeve shkencore e tė zbatimit tė tyre. Ka kryer mjaft
studime shkencore, ka botuar dhjetra artikuj shkencorė, 5 prej tė cilėve jashtė
vendit, ka marrė pjesė me kumtime nė shumė sesione e konferenca shkencore brenda
e jashtė vendit.
¶¶¶
Hamlet BEZHANI (10 qershor 1940): Profesor, Doktor i Shkencave Filologjike,
pedagog pėr gjuhėt gjermane e angleze.
Ka lindur nė Fterrė, ku mbaroi dhe arsimin
fillor. Shkollėn shtatėvjeēare dhe gjimnazin i pėrfundoi nė Tiranė. Nga viti
1958 deri mė 1961 studioi nė Gjermani nė Universitetin e Laipcigut pėr gjuhė e
letėrsi gjermane. Nga viti 1961 deri mė 1964 pėrfundon UT nė degėn gjuhė e
letėrsi angleze e shqipe.
Nga viti 1966 deri mė
2005 punon nė Universitetin e Tiranės, nė katedrėn e gjuhės angleze, si pedagog,
shef katedre, zėvendėsdekan pėr anėn shkencore nė Fakultetin e Gjuhėve tė Huaja.
Pėr vite me radhė ka drejtuar Kėshillin Shkencor tė Fakultetit
Histori-Filologji e tė Gjuhėve tė Huaja.
Gjatė kėtyre viteve
ka kryer shumė kualifikime pasuniversitare, nė Gjermani, nė Kinė, nė Amerikė, nė
Francė etj.
Ka njė veprimtari tė dendur shkencore e botuese nė
fushat pėrkatėse. Ėshtė bashkėautor nė hartimin e Fajalorit Gjermanisht-Shqip nė
dy vėllime, me rreth 82.000 fjalė, botuar nė Gjermani. Ka hartuar disa tekste
universitare pėr studentėt me mbi 1300 faqe, etj. Kontribut tė vaēantė ka dhėnė
edhe nė fushėn e pėrkthimeve nga gjuha angleze e gjermane, ka hartuar e mbajtur
kumtesa e referate shkencore nė veprimtari brenda e jashtė vendit. Mban titullin
Doktor I Shkencave Filologjike.
Nė vitin 1995 merr
edhe titullin “Profesor”.
¶¶¶
Ismet ELEZI (5 prill 1920) : Profesor, Doktor i Shkencave, drejtues i
lartė nė administratė, jurist.
Ka lindur nė Fterre.
Mesimet e para i mori nė vendlindje dhe i mbaroi nė Piqerras. Ka pėrfunduar
Liceun e Tiranės (1942 ) dhe mė 1943 filloi studimet e larta nė Firence tė
Italisė, tė cilat i ndėrpreu nė kushtet e luftės.
Nga korriku i vitit
1943 mori pjesė aktive nė rininė antifashiste nė Kurvelesh. Nė vitet 1946-1951
kreu studimet e larta pėr drejtėsi nė Leningrad (Petėrburg) (ish Bashkimi
Sovjetik) me diplomė tė shkėlqyer. Po aty kreu studimet pasuniversitare
(1957-1960) pėr marrjen e gradės shkencore. Gjatė viteve ka pasur detyra tė
ndryshme: Prokuror Kasacioni pranė Gjykatės sė Lartė, Sekretar Shkencor i
lnstitutit tė Shkencave, Sekretar Shkencor i Universitetit, Kryetar i Byrosė
Juridike nė Kėshillin e Ministrave (1966-1985).
Ka drejtuar katedrėn
penale nė Fakultetin e Drejtėsisė (1957-1990). Pėr rreth 50 vjet punon si
pedagog. Gradėn shkencore e ka marrė nė vitin 1961, kurse titullin “Profesor” mė
1972. Ka krijimtari tė gjerė shkencore (mbi 8000 faqe tė botuara). Vepra
shkencore: "E drejta zakonore penale e shqiptarėve" ka marrė ēmimin e
Republikės. Vepėr me vlerė tė vacantė ėshtėdhe "E drejta zakonore e Laberisė”.
Ėshtė autor i disa teksteve tė sė drejtės penale (Pjesa e Posaēme) si dhe
bashkėautor i teksteve tė tjerė.
Ka marrė pjesė nė
konferenca shkencore kombėtare e ndėrkombėtare. Nė vitin 1998, Qendra
Ndėrkombėtare e Biografive nė Kembrixh (Angli) e ka shpallur "Njeriu
Ndėrkombetar" nė shkencė.
Ėshtė veteran i Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare.
¶¶¶
Jakup MATO
( 16 shtator
1934 ): Profesor, Doktor i Shkencave,studiues arti.
Lindi nė Fterrė. Shkollėn fillore e kreu nė fshatin e lindjes, ndėrsa
shtatėvjeēaren dhe tė mesmen nė Gjirokastėr. Pas pėrfundimit tė shkollės sė
lartė , nė Universitetin Shtetėror tė Tiranės (1959), punoi nė Ministrinė e
Arsimit dhe tė Kulturės si specialist i letėrsisė , kryeredaktor i gazetės
“Mėsuesi”, drejtor i arteve dhe zėvendės kryetar i Komitetit tė Kulturės dhe
tė Arteve. Nga viti 1973 deri 1987 punoi si specialist i arteve nė Komitetin
Qėndror tė Partisė . Mė 1987 u emrua drejtor i Institutit tė Lartė tė
Arteve (sot Akademia e Arteve). Nga viti 1991 e nė vazhdim ka qenė punonjės
shkencor nė Qendrėn e Studimit tė Arteve tė Akademisė sė Shkencave, ku dy
herė ishte edhe drejtor i saj.
Qė nga
viti 1960 e nė vazhdim ka botuar njė numėr tė konsiderueshėm artikuj
shkencorė e kritikė pėr
letėrsinė dhe artet,
ka mbajtur njė sėrė kumtesash nė veprimtari shkencore. Ka botuar monografitė
: “Risi tė letėrsisė shqiptare” (1983), “Paradokset e satirės dhe tė humorit”
(2000), “Imazhe, kode, kumte” (2001), “Rrjedhave tė artit paraprofesionist”
(2004) .
¶¶¶
Mukades Manēe
(RUKA)
( 1948 ) :
Doktore e Shkencave, Profesore e Asocuar.
Lindi nė Fterrė.
Mbaroi Universitetin e Tiranės, nė degėn Gjuhė - Letėrsi Ruse. Eshtė
kualifikuar jashtė shtetit, Rusi, Itali, Angli. Ka referuar dhe botuar studime
shkencore filologjike. Ka hartuar tekste mėsimore universitare. Ka botuar fjalor
Rusisht-Shqip. Ka fituar gradėn shkencore “Doktor i Shkencave” mė 1988, dhe
titullin shkencor “Profesor i Asociuar” 1999. Ėshtė Pėrgjegjėse e Departamentit
tė Gjuhėve Sllave e Ballkanike nė Fakultetin e Gjuhėve tė Huaja, nė
Universitetin e Tiranės.
¶¶¶
Muzafer KORKUTI
( 17 maj
1936 )
:Profesor,
Doktor i Shkencave, arkeolog i shquar.
Lindi nė Fterrė. Pasi kreu shkollėn fillore nė fshatin e lindjes, ndoqi mėsimet
nė shkollėn shtatė-vjeēare dhe tė mesme nė Shkodėr. Punoi si mėsues dhe
drejtorr I shkollės shtatėvjeēare tė Kuēit nga viti 1954 deri nė vitin 1957.
Studimet e larta i kreu
nė Universitetin e Tiranės, nė degėn e historisė. Ato i pėrfundoi me rezultate
shumė tė mira nė vitin 1962. Pėr njė kohė tė shkurtėr ndoqi studimet e larta nė
Leningrad ( Petėrburg), por u detyrua t’i ndėrpriste pėr shkak tė prishjes sė
marrėdhėnieve midis dy vendeve. Pasi mbaroi shkollėn e lartė u emrua nė Qendrėn
e Studimeve Arkeologjike tė Akademisė sė Shkencave. Gjatė veprimtarisė sė tij 41
vjeēare nė kėtė institucion u specializua nė fushėn e prehistorisė dhe drejtoi
gėrmime nė mė shumė se 15 qendra pre e protohistorike. Ka botuar mbi 45 artikuj
shkencorė nė revista shkencore nė Shqipėri dhe 34 artikuj nė revista jashtė
shtetit. Ėshtė bashkėautor nė disa tekste universitare., “Arkeologjia”
1972,”Arkeologjia” 1993, nė tekstin “Historia e Shqipėrisė”, nė botimin “Les
Illyriens”, 1985, dhe nė “Historia e popullit shqiptar”, 2003. Ėshtė autor i
librit: “Neoliticthum und Chalkolithichum in Albanien”, botuar nė Gjermani, nė
vitin 1995. Qė nga viti 1968 deri nė vitin 2002 ka qenė lektor i arkeologjisė nė
Universitetin e Tiranės, ndėrsa gjatė viteve 1972 – 1975 nė atė tė Prishtinės.
Ka dhėnė leksione nė universitete
tė
ndryshme tė botės, si nė Paris (Francė), Heidelberg dhe Munster (Gjermani),
Romė, Pizė, Bari, Leēe, Bolonjė (Itali), Athinė e Selanik (Greqi), Vienė
(Austri), Sinsinati (ShBA) etj. Ėshtė pjesėmarrės nė disa dhjetra simpoziume
dhe kongrese ndėrkombėtare. Ėshtė drejtor i Institutit tė Arkeologjsė nga viti
1998 deri 2005, kryeredaktor i revistės “Iliria” (1971 – 2003) dhe anėtar
korrespondent i Institutit Arkeologjik Gjerman, 1986.
¶¶¶
Sezai BRAHIO
( 20 gusht
1939 ): Profesor, Doktor i Shkencave Mjekėsore, pedagog.
Ka lindur ne Fterrė,
ku kreu dhe filloren, ndėrsa 7-vjeēaren nė Kuē dhe Tepelenė. Shkollėn e mesme
mjekėsore e kreu nė Tiranė.
Nė vitin 1963 mbaroi
studimet nė Fakultetin e Mjekėsisė teė Universitetit tė Tiranės. Po kėtė vit
emėrohet pedagog nė katedrėn e farmakologjisė tė Fakultetit tė Mjekėsisė.
Qė nga viti 1963 e nė
vazhdim ka zhvilluar dhe zhvillon leksione dhe seminare me tė tri deget e
Fakultetit tė Mjekėsisė. Leksione e seminare ka zhvilluar pėr njė kohė tė gjatė
edhe nė Prishtinė nė Fakultetin e Mjekėsisė sė Pėrgjithshme, si dhe leksione me
specializantėt pasuniversitarė.
Ėshtė bashkėautor i
hartimit tė programeve mėsimore universitare e pasuniversitare tė lendėve tė
farmakologjisė mjekėsore e klinike. Ėshtė nismėtar e kontribues nė krijimin e
mbarėvajtjen e Institutit Studimor tė Mjekėsisė Popullore
Ka kryer specializime
jashtė shtetit nė fushėn e farmakologjisė mjekeėsore dhe asaj klinike, si nė
Rumani, Francė, e Itali. Ka qenė kryetar i komisionit dhe redaktor shkencor i
kumtesave dhe referateve tė Konferencės sė Parė Kombėtare tė Mjekėsisė Shqiptare
(1986). Ka mbajtur referate shkencore nė Athinė e Londėr. Ėshtė anėtar i
komisionit tė nomenklaturės sė barnave (qė drejtohet nga Ministria e
Shėndetėsisė), duke qenė pėr katėr vjet radhazi edhe kryetar i kėtij komisioni.
Qysh nga viti 1982 e
nė vazhdim ka kryer edhe detyra tė tilla, si shef i sektorit shkencor tė
Fakultetit tė Mjekėsisė, shef i katedrės sė farmakologjisė dhe shef i
departamentit tė lėndėve biomjekėsore.
Ka
veprimtari tė gjerė botuese: ka hartuuar mjaft tekste universitare e monografi,
ka botuar shumė artikuj nė revista shkencore dhe ka mbajtur dhjetra referate
shkencore e kumtesa.
Nė vitin 1980 i jepet titulli “Doktor
i Shkencave” dhe mė
1994 “Profesor”.
¶¶¶
Vehat BEZHANI
(4 prill 1934 – 12
prill 2002) : Asistent Profesor, Doktor i Shekencave nė Gjeologji
Lindi nė Fterrė. Mbas
mbarimit tė shkollės sė mesme politeknike nė Tiranė, punoi pėr disa vjetė nė
Mirditė si gjeolog. Nė vitin 1961 pėrfundon Universitetin e Tiranės dhe deri nė
vitin 1968 punon pėrsėri nė Mirditė, nė Rubik, si inxhinier gjeolog. Nga viti
1968 deri nė vitin 1972 e gjejmė nė ndėrmarrjen gjeologjike tė Pukės.
Nga viti 1972 deri nė
vitin 2000 kryen detyra tė rendėsishme nė Institutin e Kėrkimeve dhe
Projektimeve Gjeologjike nė Tiranė, detyra qė i vazhdoi deri kur doli nė
pension.
Ka kryer shumė
studime e projektime me vlerė nė fushėn e gjeologjisė e veēanėrisht pėr
perspektivėn e bakrit nė rrethet e Veriut, i vetėm, apo me grupe pune tė
drejtuar prej tij. Ėshtė bashkėautor nė hartėn gjeologjike dhe atė metalogjenike
tė Shqipėrisė,
Nė vitin 1988 merr
titullin “Doktor i Shkencave”, nė vitin 1991 titullin “Mjeshtėr kėrkimesh” dhe
vitet e fundit
Asistent-Profesor.
¶¶¶
Zaēe MALO
( 1945 ) :
Profesor i Asocuar, Doktor i Shkencave, drejtues i lartė i administratės.
Lindi nė Fterrė. Ka
kryer studimet universitare nė Institutin e Lartė Shtetėror tė Bujqėsisė Tiranė,
Veterinari. Ka punuar veterinier nė NB Kamėz, pedagog nė Univeristetin Bujqėsor,
specialist nė Komitetin e Shkencės, Drejtor nė Institutin e Kėrkimeve Veterinare
dhe Drejtor nė Drejtorinė Veterinare nė Ministrinė e Bujqėsisė dhe Ushqimit.
Ka botuar shumė artikuj shkencorė
brenda
dhe jashtė Shqipėrisė. Eshtė, gjithashtu, autor dhe bashkėautor nė shumė botime
shkencore dhe libra universitare. Ėshtė delegat zyrtar i Shqipėrisė nė
Organizatėn Botėrore tė Veterinarisė, Paris.
¶¶¶
Zeko BRAHO
(9 shtator
1934) :
Profesor i
Asocuar, Doktor i Shkencave, studiues dhe pedagog.
Ka lindur nė Fterrė.
Shkollėn fillore e kreu nė fshatin e lindjes, tė mesmen nė Normalen e Elbasanit,
ndėrsa studimet e larta nė Institutin e Lartė Pedagogjik tė Tiranės, tė cilat i
pėrfundoi mė 1957. Dha mėsim nė shkollėn e mesme pedagogjike nė Vlorė, nė
gjimnazet e kėtij qyteti, nė Akademinė e Aviacionit e tė Marinės dhe nė Filialin
e Universitetit tė Tiranės pėr Vlorėn. Pas vitit 1990 ėshtė nė kryesinė e disa
shoqatave kulturore tė rrethit.
Ka botuar
monografitė: pėr Jani Mingėn, Marigo Posion, “Vlora nė rrjedhėn e historisė”,
“Historiku i arsimit nė Vlorė”dhe disa studime tė tjera. Ka botuar artikuj
shkencorė dhe ka mbajtur kumtesa nė veprimtari shkencore. Mban gradėn shkencore
Doktor dhe titullin Profesor i Asocuar.