TĖRMETET NĖ FTERRĖ
Nė bazė tė studimeve pėr zonimin sizmik tė Shqipėrisė, Fterra dhe tėrė rajonet pėrrreth saj, pėrfshihen nė zonėn me intensitet
maksimal tė pritshėm 8 ballė. Fterra bėn pjesė nė zonėn sizmiologjike qė pėrfshin gjithė pjesėn bregdetare tė detit Jon dhe
Adriatik dhe konsiderohet zonė me aktivitet sizmik mė tė lartė nė vendin tonė.
Sipas tė dhėnave qė disponojmė deri sot nė Institutin Sizmiologjik, Fterra ėshtė goditur shpesh nga tėrmete tė forta. Kėshtu
mė 20 shtator dhe 10 tetor 1858 dy tėrmete tė forta me vatra nė afėrsi tė Kuēit, me intensitet VIII-IX ballė nė epizundė,
janė si lėkundje 8 ballshe nė Fterrė dhe kanė shkaktuar dėmtime tė mėdha. Mė 14 qeshor 1893 njė tėrmet shkatėrrues goditi
krahinėn e Himarės dhe nė veēanti fshatin Kudhės. Ai goditi shumė rende dhe Fterrėn, duke shkaktuar shkatėrrime tė mėdha.
Intensiteti nė Fterrė ėshtė vlerėsuar 9 ballė. Ky tėrmet shkaktoi panik tė madh nė gjithė krahinėn, gjė qė reflektohet edhe
nė vargjet e njė poeti popullor:
U tund e u shkund
Hondraqi,
Briti Mira, briti Llaqi,
Nė furrė u fut Qirjaqi.
Fterra dhe rajonet pėr rreth midis muajve maj-qershor 1966 jane goditur nga njė numėr i konsiderueshėm tėrmetesh, nga tė
cilat 46 kanė pasur intensitet tė madh 4 ballė. Kėto lėkundje i kanė patur vatrat e tyre nė afėrsi tė Fterrės. Nė kėtė seri
goditjesh, tėrmetet mė tė forta kanė ndodhur nė 25 maj 1966 nė 7 ballė intensitet dhe nė 16 gusht 1966, po me 7 ballė intensitet.
Si rezultat i kėtyre tėrmeteve nė Fterrė nga 70 shtėpi u shkatėrruan 27, 17 u dėmtuan shumė rėndė dhe 20 tė tjera pėsuan dėmtime
serioze
Prof. Edmond SULSTAROVA – Instituti Sizmiologjik
Nr.3 – shtator, 1997
|