SIPĖRFAQJA - KLIMA - RRESHJET NĖ FTERRĖ
SIPĖRFAQJA
Zona e Fterrės shtrihet nė rreth 4100 ha sipėrfaqe, 2500 ha janė me aktivitet ekonomik. 1600 ha shtrihen nė luginėn e Galishtit.
Tokė e kultivuar ėshtė vetėm 200 ha, qė ndodhet nė brendėsi tė fshatit. Ndėrsa sipėrfaqa truall ėshtė rreth 30-40 ha. 2500
ha ėshtė e pyllėzuar me shkurre e pyje me gjelbėrim gjithėvjetor dhe me pemtari.
KLIMA
Klima ėshtė e butė, me ekuilibėr tė lagėshtirės, freskisė dhe temperaturės jo shumė tė lartė nė verė e me mikrozona dalluese
te veēanta. Zotėrojnė erėrėt nga jugu me shpejtėsi mesatare 3-5 m/se. Nė mesditė haset puhia tokėsore.
Temperaturat mesatare vjetore lėkunden nė 12-15 grade C, nė dimėr 8-9 gradė C qė zbret deri nė 3-4 gradė C. Korriku arrin
deri 20 gradė C, maksimalja 30 gradė C.
RRESHJET
Rreshjet arrijnė mesatarisht 1800 mm shi nė vit. Nė zonat e majave te maleve deri 2000 mm. Nė muajin mė tė thatė arrin deri
20 mm. Rreshjet maksimale ne 24 orė arrijnė deri nė 60 mm shi. Dėbora bie rrallė deri nė disa centimetra e zgjat disa orė
e deri 1-2 ditė. Nė majat e maleve arrin 40-50 cm, nė zona tė veēanta edhe mė tepėr.
BURIMET KRYESORE...
Kushtet hidrometereologjike, topografike e gjeologjike kanė bėrė tė mundur sasira tė mėdha ujrash qė dalin nė formė burimesh.
Nė sipėrfaqen prej 25oo ha rrjedhin rreth 20-25 milione m3 ujė ose rreth 0,6-07 m3/sek. Nė njė front prej 7-8 km. Burimet
kryesore tė fshatit janė: Ngurrėza, Gjezhdanica, Ixori. Nė luginėn e fshatit janė burimet e Gurrės, tė Vidhezės dhe burime
nė formė krojesh me prurje tė vogla. Nė Ngurrėz burojnė rreth 20 l/sek. Nė Ngurrėzėn 2 rreth 250 l/sek., nga burimi i Gjezhdanicės
500-600 l/sek. Burimi i Ixorit nxjerr 40 l/sek.
Relievi rreth kuotave 120 m deri 350-400 m pėrbėhet nga formacione flishe (shtuf), ndėrsa formacionet kryesore mbi kėto kuota
pėrbėhen prej gėlqerorėve masivė. Kontakti i flisheve me gėlqerorėt, bėn qė ujrat tė priten e tė dalin nė formė burimesh nė
sipėrfaqen e tokės. Ka depozitime tė mėdha ujore nė Ngurrėz dhe nė Ixuar, por njė pjesė e mirė dredhon e del poshtė nė Gjezhdanicė
dhe nė Dukhila.
Burimet e fshatit kanė njė sipėrfaqe ujėmbledhėse nė rreth 6-7 km2, nga ku duhet tė dalin rreth 0,2-0,4 m3/sek, por dalin
mė tepėr. Kontribuon nė kėto burime dhe lugina verore e Galishtit.
Studimet kimike dhe bakteriologjike tregojnė se ujėrat e Fterrės kanė tregues shumė tė mirė pėr t’u pirė dhe nė krahėsim
me burimet e Bistricės, Tatėzatit, Kuēit e Smokthinės, janė ujra tė pastra, kanė pėrmbajtje mineralisimi tė Ca, Mg dhe HCO3
etj. qė nuk kalojnė 0,24 gr/lit. Veēanėrisht uji i Ngurrėzės ėshtė mė i mirė. Ujrat e Fterrės fortėsinė e kanė 8, ndėrsa temperaturėn
11,6° C. Studjues tė huaj parashikojnė tė pėrdorin burimet e Bistricės pėr pirje duke e pėrzier me ujrat e burimeve tė Fterrės.
...DHE VLERAT UJORE TĖ FSHATIT
Deri tani janė shfrytėzuar pėr tė pirė, pėr bujqėsinė e blegtorinė, fare pak pėr ujė komunal e industrial, pėr mullinj bloje
dhe dėstila. Mė 1956 me ujrat e Icorit u ndėrtua hidroēentrali nė Fterrė me fuqi 25 kė/orė dhe prodhim vjetor 50.000 kė qė
funksionoi pėr 20 vjet derisa u ndėrtua linja e tensionit tė lartė.
Pėr ujitje gjatė verės mund tė pėrdoren deri 250 l/sek. Pėr tė pirė deri 10 l/sek deri pėr 5000 banorė. Rrjeti i ujėsjellėsit
ka nevojė tė rikonstruktohet, se ka mbi 20 vjet qė ėshtė ndėrtuar. Uji tjetėr mund tė shfrytėzohet pėr qėllime tė tjera. Nga
ujrat qė bashkohen tek Ara e Maēe, nė Lumė, mund tė pėrfitohet njė energji elektrike rreth 10 milionė kė nė vit. Njė hidrocentral
i tillė ėshtė me leverdi.
Ujėt e Fterrės mund tė gazohet. Pastėrtia dhe pėrbėrja e ujit, afėrsia nga Borshi dhe Bregdeti janė kushte tė favorshme pėr
gazimin dhe tregtimin e tij, pse jo dhe eksportin. Ndoshta do t’i vijė koha.
Kushtet klimaterike dhe bukuritė qė gėzon Bėrda, si pikė dominuese, mund tė ndėrtohet njė pikė ose fshat turistik ku shfrytėzohen
tė mirat e malit e tė detit. Investimi kėrkon bashkėpinim me tė huajt.
Ing. Islam ZHUPA
Nr.3 – shtator, 1997
|