Make your own free website on Tripod.com

FTERRA - ARSHIVE

Historiku 1971

Home
Historia
Arsimi, kultura
Popullsia, tradita, sociale
Kenge e bejte

HISTORIKU I FTERRES

(Varjanti i vitit 1971)

I.- PERIUDHA PARA ĒLIRIMIT
Fterra bėn pjesė nė Shqipėrinė e lartė bregdetare dha ka njė klimė mesdhetare me dimėr tė butė dhe verė tė nxehtė.
Ajo ėshtė e vendosur nė shpatin perėndimor tė malit, nė njė terren shumė tė thyer qė pritet vende vende nga pėrroēka e pėrrenj qė vijnė duke u thelluar. Fshati duket sikur ėshtė vendosur nė njė gropė qė rrethohet nga male tė larta, tė cilat janė pėrgjithėsisht shkėmbore dhe tė zhveshura. Kodrat janė tė veshura me mare, shqope, sqina etj., drunj qė kanė gjelbėrim tė pėrhershėm. Tokat e fshatit mbulohen tė gjitha me tarraca tė bėra gjatė shekujve nga stėrgjyshėrit tanė. Mbi kėto tarraca janė formuar kopshtet me tė gjitha llojet e pemėve frutore.
Fterra kufizohet nga jugu me fshatin Borsh, nga veriu me fshatin Kuē nga perėndimi me fshatin Ēorraj dhe nga lindja me fshatrat Golem e Zhulat.
Dokumente e materiale historike mbi krijimin e fshatit nuk ka. Megjithatė nėpėrmjet burimeve tė tėrthorta mund tė nxirren disa tė dhėna.
Shqipėria e lartė bregdetare para epokės sonė ka qenė banuar nga epirotėt, fise tė shumtė ilire. Bregdeti i Himarės, ku pėrfshihet edhe fshati ynė, kanė qenė banuar nga fisi i Kaonėve. Gjurmėt mė tė lashta arkeologjike pėr banimin e luginės sė lumit tė Borshit dhe zonės pėr rreth i kemi nė Kalanė e Sopotit. Kjo kala ka qenė ngritur nė shekullin e IV-II para erės sė re. Ngritja e kėsaj kalaje me mure madhėshtore dėshmon pėr njė zhvillim relativisht tė lartė, pėr kohėn e banorėve tė fshatit tonė. Nė mos herėt tė paktėn nė kėtė kohė shekulli IV-II p.e.r duhet tė ketė qenė banuar zona e fshatit tonė nga fise ilire. Dhe qė nga kjo kohė fshati ėshtė banuar pa ndėrprerje.
Nė shekullin e VI-VII fshati pushtohet nga sllavė dhe pėr kėtė flet toponimi “Bėrda” qė vjen nga fjala sllave bėrda - kodėr. Ky toponim na jep tė drejtėn tė mendojmė se fshati nė periudhėn e mesjetės sė hershme ka qenė i vendosur nė Bėrda.
Pėr herė tė parė, me sa dihet, emri i fshatit Fterrė pėrmendet nė dokumentet e vitit 1431 sė bashku me emrat e fshatrave tė tjera tė krahinės sė Kurveleshit.
Me interes ėshtė tė pėrmendim se nė verilindje tė fshatit tė sotshėm nė Arqi ndodhet njė vend i quajtur qytezė dhe thuhet se atje ka qenė njė qendėr e rėndėsishme banimi. Sot fshati ėshtė i mbledhur, por nuk ka qenė gjithnjė kėshtu. Gėrmadha tė shtėpive tė vjetra ka sot nė Korita, nė Qafėn e Qishės, nė Ēerrica nė Bėrdė e gjetkė.
Karakteri i shpėrndarjes sė fshatit ka qenė i lidhur me arsyet ekonomike me zotėrimin e tokės, kullotės,pyjeve etj. Fshatari ka ngritur shtėpi gjithmonė pranė pronės sė tij. Prandaj ėshtė e shpjegueshme qė sot gjejmė gjurmė tė banesave nė Ēerrica,nė Lugun e Thellė, nė Langadhė, nė Galisht, nė Gurrė e gjetkė.
Pėrveē bazės ekonomike njė arsye tjetėr qė ka shkaktuar zhvendosjen e fshatit nga njė vend nė tjetrin, ka qenė lidhur me pushtimet, shkatėrrimet, djegiet e fshatit nga pushtuesit e ndryshėm.
Para pushtimit turk ka qenė banuar vendi qė sot quhet Qafa e Qishės. Toponimi (emri i vendit) tregon se aty ka pasur kishė dhe rreth saj banesa. Me pushtimin turk, me kthimin e popullit nga feja katolike nė atė myslimane ėshtė shkatėrruar kisha dhe shtėpitė. Kėshtu kjo pjesė e fshatit ėshtė shpėrngulur pėr nė njė vend tjetėr.
Nė shekullin e XVII qendra e fshatit u pėrmbyt nga shirat e mėdha dhe tė shumta, tė cilat sollėn nga mali shumė zall nė njė trashėsi 20-25 m. Kėshtu u mbyt, u mbulua me zall ajo pjesė e fshatit qė shtrihej nė zonėn ku ndodhet sot varreja.
Feja myslimane ėshtė vendosur shumė vonė nė fshat nga pushtuesit turq. Tė dhėna tė sakta pėr kthimin nga feja kristiane tė banorėve nė fe myslimane, nuk kemi, por fakti qė akoma sot ruhet emra kristianė nė formėn e mbiemrit si Gjon, Llesh etj. tregon se kjo nuk duhet tė ketė ndodhur shumė herėt, por shumė kohė pas pushtimit turk. Kthimi nė fe myslimane ėshtė bėrė me forcė dhe si pasojė e masave shumė shtėrnguese.
Ruajtja e zakoneve e riteve pagane deri nė ditėt tona, si gjėma qė bėhet me vaje e ulėrima mbi trupin e tė vdekurit, betimet e ndryshme “pėr kėtė tokė”, “pėr atė diell”, “pėr atė zjarr” etj, dėshmojnė pėr ruajtjen e fortė tė bėsimeve pagane, tė cilat nuk mund t’i zhdukte feja kristiane dhe mė vonė ajo myslimane. Feja nuk ka patur rrėnjė tė thalla dhe kjo ka rrjedhur si nga ndėrrimi i feve, ashtu edhe nga niveli i ulėt arsimor i klerikėve. Por pavaresisht nga kėto, ajo gjatė tėrė kohėve ka luajtur njė rol reaksionar, duke penguar me predikimet e saj zhvillimin shoqėror.
Pėrsa i takon bazės ekonomike tė fshatit nė shekullin e XIX e mė herėt, nuk ka tė dhėna. Kėtu mund tė mjaftohemi vetėm me disa konstatime tė pėrgjithshme. Kushtet gjeografike kanė ndikuar nė marrėdhėnit ekonomike. Bujqėsia, blegtoria dhe frutikultura kanė qėnė tė gėrshetuara njėra me tjetrėn dhe simbas rastit nė njėrėn ose tjetrėn ekonomi ka mbizotėruar bujqėsia ose blegtoria, por ēdo familje ėshtė marrė nga pak me tė gjitha. Njė farė roli ka luajtur dhe rritja e bletės. Duke gjykuar nė tėrėsi, tė ardhurat pėr ēdo familje kanė qėnė tė pamjaftueshme pėr tė siguruar jetesėn e tyre. Kėshtu qė njė pjesė e mirė e fshatarėve tanė janė detyruar tė emigrojnė jashtė vendit. Emigracioni pėr shkaqe ekonomike, nga tė dhėnat qe kemi, ka filluar qė nga viti 1850. S’ka dyshim se ai ka filluar shumė kohė para kėtij viti.
Emigrantėt ndaheshin nė tre kategori :
a) Sejmenia, qė pajtoheshin si “trima” qehaja, portier, bari, shėrbėtor, duke u shfrytėzuar nga tė pasurit. Vendet e punės kanė qėne larg Atdheut si nė Selanik, Stamboll, Izmir, Konjė etj.
b) Njė pjesė e vogėl e tyre kėrkonte tė siguronte jetesėn nėpėrmjet punės administrative, por nė fakt edhe kjo pjesė shfrytėzohej nga feudalėt e vendit dhe nga aparati shtypės i pushtuesve tė huaj. Disa nga kėta tė dėrguar nė vende tė largėta nga pushtuesit turq u vranė si nė Sudan e gjetkė..
c) Disa tė rinj qė mendonin tė siguronin njė farė tė ardhmje i nėnėshtroheshin sakrificave shumė tė rėnda.
Emigracioni kishte pasoja tė rėnda pėr ekonominė dhe pėr familjen, pse tė emigruarit iknin larg dhe njė pjesė e madhe nuk ktheheshin mė, ose ktheheshin pas njė kohe shumė tė gjatė.
Ėshtė pėr tė pėrmendur se nė fillim tė shekullit tė XIX, tirani feudal Haxhi Bedo nga Borshi, i cili ishte vendosur nė kalanė e Borshit nga sundimtari i Janinės Ali Pashė Tepelena, aspironte njė skllavėrim tė plotė tė fshatit Fterrė dhe tė gjithė krahinės. Nė Fterrė Haxhi Bedoja gjeti rezistencė tė fortė e cila u shpreh midis tė tjerave edhe me vrasjen e vjerrit tė tij Hasan Mato Verdhi. Kjo ngjarje u festua nga banorėt e Fterrės nė atė kohė me kėngė, valle dhe tė shtime me pushkė. Por rezistenca kundėr kėtij feudali nuk pushohej asnjėherė derisa shtypja feudale e tij mori fund.
Njė nga ngjarjet e shėnuara tė kėtij fshati nė historinė luftarake ka qėnė pjesėmarrja aktive nė kryengritjen kundėr turqve nė vitin 1847, kur ata u pėrpoqėn pėr tė vėnė nė zbatim “Tanzimatin” qė ngarkonte popullin me taksa tė rėnda dhe rekrutim tė detyrueshėm ushtarak pėr llogari tė Turqisė. Fteriotėt, krah pėr krah me banorėt e fshatrave tė tjera tė krahinės sė Kurveleshit, muarrėn pjesė aktive nė kryengritjen e armatosur qė udhėhiqej nga Zenel Gjoleka e Tafil Buzi dhe nuk iu nėnėshtruan detyrimit tė tanzimatit. Komandanti i ēetės sė Fterrės ka qėnė Lazo Kofina, i cili ishte dhe bashkėpunėtor i ngushtė “kėshillėtar politik “ i Gjolekės. Dihet se Turqit e mbytėn kryengritjen. Komandanti i kryengritjes sė Kurveleshit Zenel Gjoleka i la luftėtarėt nė mėshirėn e fatit dhe mė vonė u bashkua me turqit. Fteriotėt nuk iu shmangėn sakrificave dhe bile dhanė edhe jetėn e tyre. Rapsodi kėndoi:
... “Islam Fterra armė larė
U vrave nė uxhum tė parė...”
Lazo Kofina e shau Gjolekėn duke i thėnė se ishte turp pėr tė t’a linte popullin nė baltė dhe ēeta e Fterrės nuk iu nėnėshtrua turqve. Pasi turqit shtypėn kryengritjen, fshatin e pushtuan fuqitė e mėdha ushtarake turke, tė cilat e plaēkitėn dhe e shkatėrruan. Popullsia e kishte lėnė fshatin dhe kishte shkuar nėpėr shpella e shkėmbinj pėr tu fshehur. Krerėt e ēetės sė Fterrės Lazo Kofina dhe Hasan Luēi u kapėn nga turqit dhe u dėrguan si robėr nė njė vend afėr stambollit ku bėnė tre vjet tė internuar dhe pastaj u kthyen nė fshat nė gjendje tė tmerruar. Rapsodi kėndoi :
... O more Lazo Kofina
Shumė andra tė ka linja
Pse s’ke prurė dhe ti sqima ? (grada)
Kjo tregon se Zenel Gjoleka e tė tjerė qė u vunė nė shėrbim tė turqve u kthyen me salltanete, ndėrsa kėta tė dy fteriotė qė nuk iu nėnėshtruan turqve e tė viheshin nė shėrbim tė tyre. erdhėn tė rraskapitur e tė rreckosur nga internimi. Kjo shėnon njė pėrpjekje tė dukshme politike tė fteriotėve kundėr Tanzimatit.
Pasi u shtyp kryengritja kundėr turqve, nė Kurvelesh erdhi njė regjiment kėmsorie turke, me komandant regjimenti (allajbej) Riza beun pėr tė vėnė nė zbatim tanzimatin. Atė vit fatkeq rinia e kėsaj krahine u detyrua me dhunė qė tė shkonte nė Sudan e gjetkė pėr tė kryer sherbimin e detyrueshėm ushtarak prej 6 vjetėsh. Kjo ngjarje pasqyrohet nė kėto vargje :
...” O port e madhe nė shesh,
Ē’u shkrove pėr Krvelesh,
I lidhe djemtė si desh...”
Por nė Sudan, Konjė e gjetkė shkonin vetėm djemtė e tė varfėrve, ndėrsa tė pasurit e gjenin “ilaēin” dhe nuk shkonin ushtar. Ja si e kėndontė rapsodi popullor:
... “Juzbash uratėn paē,
Nja dy djem tė mos i ngaē,
Kanė mjalt sa tė pėllcaē...”
Dhe nė njė kėngė tjetėr thuhet :
... “ Djemt e agallarėve,
Janė nga dy e nga tre,
E ēitin shtegun me ne...”

Me vendosjen e tanzimatit nė fshatin tonė si nė tė gjithė fshatrat e Kurveleshit filluan te veprojnė ligjet e reja turke. Nė fakt marrėdhėniet shoqėrore nė kėtė fshat rregulloheshin sipas zakoneve tė trashėguara brez pas brezi e qė periudhėn e fundit ishin tė shprehura nė tė ashtuquajturat rregullim nga tribuni i zakoneve tė labėrisė tė Idriz Sulit. E drejta otomane zbatohej vetėm kur prekeshin interesat e shtetit turk, ndėrsa pėr rastet e tjera j zgjidhej sipas zakonit tė vendit. Si shkallė e dytė e gjyqit tė zakonit shėrbente “vilajeti”, qė thirrej pėr ēėshtje shumė tė koklavitura dhe qė pėrbėhej nga pleq zakoni si pėrfaqėsues tė fshatrave tė krahinės.Nė ciklin e luftrave vend tė rėndėsishėm zėnė ato tė fillimit tė shekullit XX-tė e sidomos ato tė pavarėsisė kombėtare. Pas Luftės Ballkanike, nė maj tė vitit 1913, grekėt bėnė provokacionin e parė kundėr fshatit Fterrė duke vrarė dy persona.
Mbi ngjarjet e zhvilluara nė kėtė kohė hedh dritė tė plotė letra e popullit tė Fterrės drejtuar Ministrisė tė Brendshme tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės, qė mban datėn 24 maj 1913
Kėtu poshtė po riprodhojmė pjesė tė nxjerra nga letra :
Letra e popullit tė Fterrės drejtuar Ministrisė tė Brendshme tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės :
datė 11 maj 1329
24 maj 1913
“Qėkurse qyteti i Janinės ra, asgjėkundi nuk po bėhet ndonjė luftė ose pėrleshje. Por nė disa vende tė qyteteve dhe te fshatrave qė ka shkelur ushtria greke e armatosur, po mblidhen nėnshkrime me bajoneta se gjoja populli ėshtė i kėnaqur prej tyre dhe se gjoja dėshiron tė mbajė gjithmonė nėnshtetėsinė greke. Ndėr kėto kohė armėt tona na i kanė marrė krejt dhe mbasi neve nuk ia vumė veshin kėsaj dredhie djallėzore dhe kėtij kėrcėnimi, ata ja nisėn persekutimit. Kėshtu ditėn e premte mė 3 maj nė mėngjez, kur populli po dilte nga xhamia ku kishte vajtur pėr tė bėrė lutjet fetare, komitėt kishin zėnė pusinė natėn nė tėrė rrugėt e hapėn zjarr kundėr popullit. Kėshtu u vranė dhe ranė dėshmorė 5 veta, kėta midis tė tjerve kishin refuzuar qė tė jepnin nėnshkrimet e tyre, po pėr kėrė arsye u plagosėn 7 veta. Pas kėsaj ngjarje ata qė mbetėn dhe shpėtuan sė bashku me familjet ikėn e muarrėn malin nėpėr shpella, mbasi nuk ka ndonje qeveri qė tė qajė hallin. Kjo ngjarje pikėllon tėrė zemrat e botės. Kryetari i komitėve me sa dimė, disa vjet mė parė nė Greqi ishte dėnuar me vdekje. Pasi mori premtimet e sigurta se do tė falej ai pranoi kėtė shėrbim gjakatar, tė vijė nė fshatin tonė, tė mbledhė nėnshkrime dhe tė bėjė krime kundėr atyre njerėzve qė refuzojnė tė japin nėnshkrime. Kėto ngjarje duhet tė njoftoheshin atė ēast kur ndodhėn, por nuk mundėm me qė jemi tė rrethuar nga ushtria qė na ka pushtuar vendin, e cila i vėzhgon dhe i kontrollon edhe gratė. Prandaj lusim Mbretėritė e mėdha tė Evropės tė bėjnė derman e tė marrin masa”. (A.Q.H. i RPSH f.71 dosja 2 dokumenti 11229 kopje pėrkthim nga turqishtja).
Tė gjithė burrat e fshatit u ngritėn nė kėmbė dhe luftuan me guxim derisa i pėrzunė grekėt nga territori i fshatit, duke patur dhe ndihmėn e ēetės sė Vlorės e udhėhequr nga Sali Murati nga Vranishti. Nė kėtė luftė mbeten tė vrarė 5 bashkėfshatarė, gjithashtu u plagosėn 5 tė tjerė.
Nė mars tė vitit 1914 nė Fterrė kishin ardhur mbi 200 ushtarė greko-epirotė. Nė kėtė kohė tė gjithė burrat e fshatit tė aftė pėr luftė kishin dalė nė mal. Grekėt mbasi e panė gjendjen e nderė u larguan menjėherė duke marrė me vete si peng disa pleq qė kishin mbetur nė fshat. Sė bashku me burrat luftuan heroikisht edhe gratė e fshatit, midis atyre pėrmendet Emine Zhupa.Pėr qėndresėn e guximshme tė saj tė shkruar ka shkruar edhe shtypi i asaj kohe i qeverisė sė Vlorės.
Mė 12 mars 1914 ēeta e Fterrės e konsideroi fshatin tė ēliruar definitivisht dhe ngriti flamurin kombėtar. Njė muaj mė vonė forca tė shumta greko-epirote bėnė nje ofensivė tjetėr kundėr fshatit Fterrė, por nga rezistenca e fortė qė gjetėn u detyruan qė tė zmbrapsen. Nė kėtė luftė u vra njė bashkėfshatar tjetėr. Por lufta nuk mbaroi, ajo vazhdonte dhe herė pashere bėhej mė e ashpėr. Pėr kėto arsye mė 11 qershor 1914 familjet e fshatit u larguan pėr nė grykėn e Kuēit (gratė dhe fėmijėt), ndėrsa ēeta dhe burrat e fshatit qėndruan nė pozicione. Mė 14 qershor 1914 filloi njė ofensivė tjetėr e madhe nga ana e grekėve. Armikut iu shkaktuan humbje tė rėnda. Nė fushėn e luftės mbeti i vrarė edhe komandanti i trupave greke kapiten Karasevdaja. Kundėr ushtrive pushtuese greke dhe veglave tė tyre brenda vendit, fteriotėt nuk e pushuan asnjėherė luftėn e armatosur. Midis tyre qė u dalluan sidomos kundėr reaksionarėve vorio-epirotė dhe qė ėshtė plagosur nė pėrpjekje me tā, ka qėnė Nuredin Kofina, i cili megjithėse mori pesė plagė, u thoshte bashkėfshatarėve qė nė rast se e linin fuqitė dhe nuk do tė mundte tė vazhdonte me tā, ata t’i prisnin kokėn e t’ja merrnin me vete nė mėnyrė qe vorio-epirotėt tė mos tė identifikonin se cili ishte vrarė.
Nė kėtė kohė njė delagacion nga Fterra shkon nė Delvinė pėr tė shprehur protestat e banorėve pėr veprat terroriste qė kryenin bandat greke. Por komanda greke jo vetėm qė nuk mori masa pėr tė ndaluar terrorin, por ata i internoi nė Korfuz. Fteriotėt nuk i lėshuan pozicionet, por mė 26 qershor 1914 forca tė shumta greko-epirote ēanė frontin nga Qafa e Dėrrasės nė Kuē dhe bėnė rrethimin e Fterrės. Nė kėto kushte ēeta e Fterrės nė njė sulm tė fortė, ēau rrethimin dhe u tėrhoq. Fshati mbeti nė duart e ushtarėve grekė dhe epirotė, tė cilėt e dogjėn krejtėsisht duke mos lėnė asnjė shtėpi mė kėmbė. Familjet u shpėrngulėn nė panik edhe nga gryka e Kuēit dhe shkuan fshatrave tė Vlorės, pa drejtim, pa bukė, pa banesė, ku me dhjetra familje vdiqėn nga sėmundje e epidemi tė ndryshme qė u shfaqėn. Kėshtu fshati mbeti nėn sundimin grek tė ashtuquajtur “epirotė”, tė cilėt gjatė kėsaj periudhe prenė krejtėsisht dhe drurėt frutorė tė fshatit, midis tyre edhe mbi 1000 rrėnjė ullinj.
Nė gusht tė vitit 1916 kur ushtritė greke u detyruan tė tėrhiqeshin, fteriotėt u detyruan tė kthehen pėrsėri nė fshatin e tyre tė zhuritur. Ajo ishte njė skenė e mjerueshme qė num mund tė pėrshkruhet, sepse jo vetėm qė nuk gjetėn asnjė strehė, por u mungonte buka dhe nė pėrgjithėsi hanin lakra, krunde druri dhe koēkulla, se edhe gjėnė e gjallė qė kishin patur i shitėn nė kohėn e mėrgimit nė fshatrat e Vlorės.
Populli i Fterrės, ashtu sikurse populli i tėrė krahinave, me urrejtje tė thellė e priti edhe okupatorin italian (1916-1920). Tė dhėnat dėshmojnė se nga Fterra mjaft persona kanė marrė pjesė drejpėrdrejtė nė pėrpjekje me pushtuesit italianė.
Pjesėmarrja nė Luftėn e Vlorės mė 1920 ishte njė ngjarje e rėndėsishme dhe pėr historinė luftarake tė Fterrės. Ēeta vullnetare e Fterrės nė qershor tė vitit 1920 nėn komandėn e Xhafer Shehut, u nis pėr nė Drashovicė pėr tė luftuar kundėr italianėve. Kjo ēetė pėrbėhej nga kėta persona : Xhafer Shehu komandant, Xhafer Mato, Jashar Mato, Adem Lona, Asllan Brinja, Huso Zhupa, Eshref Mita, Nimet Mita, Neim Zani, Mustafa Mehmeti, Xhevdet Braho, Ismalil Bezhani, Tahsin Elezi, Shaqo Mita, Ago Dusha, Mato Dusha dhe Kamber Brinja. Pėrveē kėtyre ishin nė ndihmė pėr mobilizim dhe furnizim tė vullnetarėve edhe kėta bashkėfshatarė qė ishin nė shėrbim tė xhandarmėrisė: Jahja Mato, Shefqet Shkurti, Ismail Haxhi, Dervish Shkurti, Zylfo Malo, Kadri Gjoni, Xhafer Brinja, Mustehak Ēallo, Xhemil Mehmeti, Abdul Mita. Me kėtė luftė fteriotėt treguan shėmbėllin e trimėrisė dhe qėndruan atje pėr tre muaj rrjesht deri nė ēlirimin e plotė tė qytetit tė Vlorės.
Me ardhjen nė fuqi tė Ahmet Zogut nė janar 1925, nė Fterrė erdhėn shume bashibozukė nėn koamndėn e Hysni Demės qė ishte komandant i forcave tė Jugut, tė cilėt i bastisnė fshatarėt, i rrihnin dhe i torturonin dhe i interrnoi duke bėrė njėkohėsisht edhe ēarmatimin e plotė. Nė kėtė kohė u internuan edhe dy bashkėfshatarė, njėri Tahsin Elezi nė Krujė dhe tjetri Ismail Bezhani nė Gjirokastėr.
Me vendosjen e regjimit ēifligaro-borgjez tė Ahmet Zogut nė Fterrė vazhduan tė sundojnė marrėdhėniet nė prodhim tė bazuara nė pronėn private. Ato kryesisht ishin marrėdhėnie tė tipit kapitalist, tė gėrshetuara me marrėdhėniet e ekonomisė natyrale. Format klasore tė shfrytėzimit feudal nė kėtė periudhė nuk ekzistonin dhe kjo pėrcaktohej nga mungesa e tokės brenda fshatit. Dega kryesore e ekonomisė ishte blegtoria dhe pas saj vinte bujqėsia. Forcat prodhuese zhvilloheshin ngadalė. Mjetet e punės mbetėn gjithėnjė primitive - parmėnda e drurit.
Diferencimi ekonomik shkoi gradualisht duke u bėre mė i dukshėm,sepse njė pjesė e fshatarėve shtuan t’ardhurat nėpėrmjet bujqėsisė, blegtorisė ose nėpunėsisė. Por fshati nė pėrgjithėsi nga ana ekonomike ishte i prapambetur. Diferencimi ekonomok kishte shpure pak a shumė edhe nė diferncimin shoqėror, sidoqofte feudalė ose kapitalistė nė Fterrė nuk ka patur. Klasat kryesore ishin fshatarėsia e varfėr dhe fshatarėsia e mesme. Shumica e fshatarėve me pėrpjekje tė mėdha nuk siguronin dot as bukėn e gojės. Edhe ata pak elementė tė fshatit qė me kursimet e tyre nė vitet e fundit tė rregjimit tė Zogut ose gjatė okupacionit arritėn tė blinin nga njė copė tokė nė Delvinė e gjetkė, nė tė vėrtetė nė pjėsėn mė tė madhe e punonin vetė. Kuptohet se me ekzistencėn e klasave tė ndryshme ka ekzistuar dhe ėshtė zhvilluar dhe lufta e klasave e cila mori njė zhvillim mė tė madh gjatė revolucionit popullor. Shtypja politike dhe varfėria e madhe qė sundonte gjatė regjimit antipopullor tė Zogut, kishte bėrė qė populli i Fterrės tė ushqente urrejtje tė thellė pėr atė regjim skllavėrues.
Njė zhvillim tė mirė pėr fshatin pati edhe hapja e rrugės automobilistike Borsh-Fterrė-Kuē. Pėrpjekjet pėr hapjen e kėsaj rruge filluan nga populli i krahinės sė Kurveleshit tė Poshtėm qysh nė vitin 1925. Nė vitin 1930 mundi tė vinte nė Fterrė makina e parė. Nė fakt kėsaj rruge i janė bėrė sabotime e zikzake tė mėdha nga konduktori (tekniku) i caktuar nė atė kohė i quajtur Spiro Zbogo nga Dhėrmiu.
Populli i Fterrės okupacionin fashist italian e priti me urrejtjen mė tė madhe dhe bile, tė gjithė burrat e kėtij fshati me tė marrė vesh se ushtritė italianė mė 7 prill po sulmonin bregdetin e Vlorės qė tė zbarkonin nė Shqipėri, shkuan vullnetarisht nė drejtim tė Vlorės pėr tė luftuar. Ku arritėn afėr katundit Kuē xhandarėt e post-komadės sė Kuēit i kthyen nga rruga duke u thėnė se ushtria fashiste italiane kishte zbarkuar nė tė gjithė portet e Shqipėrisė dhe se rrezistenca kundėr tyre mori fund. Kėshtu ata u kthyen nė fshat tė pikėlluar nga kjo ngjarje e hidhur.
Ushtria fashiste italiane mbasi kishte zaptuar Shqipėrinė, mė 20 tetor 1940 sulmoi Greqinė, por brenda pak ditėve ushtria greke i detyroi ushtritė fashiste italiane tė tėrhiqeshin. . Duke menduar se grekėt kishin pėr qėllim vetem tė luftonin fashizmin dhe nuk kishin qėllim tjetėr pėr aneksimin e krahinave tona, ardhjen e ushtrisė greke disa nga fshatarėt tanė e pritėn mirė. Por ata qė mbanin mėnd mirė mizoritė e grekėve nė Fterrė nė vitin 1914, ishin shumė tė tronditur, sepse e dinin qė shovenistėt grekė ishin tė pabesė. Dhe me tė vėrtet grekėt posa erdhėn shprehėn hapėt qėllimet e tyre okupuese, kėshtuqė gjithe populli filloi urrejtjen gati tė njėllojtė si pėr fashistėt italianė.
Nė nėntor 1940 Fterrėn e okupoi regjimenti i kavalerisė ndjekėse dhe regjimenti 48 i evzonėve, tė cilėt u pėrqėndruan nė Fterrė, deri sa u ēa fronti i Qafės sė Dėrrasės pėr nė Kuē, kėshtu mė vonė nė Fterrė mbeti vetėm qėndra e mbrapavijės.. Furnizimi me ushqime mezi filloi t’u vinte mbas 15 ditėsh. Gjatė kėsaj kohe ushqimin e merrnin nga populli i Fterrės. Bletėt dhe shpendėt i shfarrosėn mėnjėherė, bagėtinė e hollė i muarrėn me forcė, pastaj filluan nga bagėtitė e trasha (gjedhėt). Kėto gjoja i blente komanda por me dhrami (momedhė grekė) tė ēvleftėsuara qė u mbetėn fshatarėve si letra nė xhep. Mushkat qė kishte fshati i morėn pa asnjė shpėrblim. Ushtarėt prenė pemėt frutore dhe ullinjtė tė cilėt i pėrdornin pėr dru zjarri dhe i digjnin pa kursim. Ushtritė greke shkatėrruan tė gjithė ekonominė e fshatit. Ushtria greke i grabiti popullit tė Fterrės mbi 1000 krerė bagėti tė imta, mbi 100 gjedhė, mbi 30 kafshė ngarkese, mbi 500 zgjoj bletėsh, shpendėt dhe bereqetin, dėmtuan gjithashtu mbi 1500 rrėnjė pemė frutore agrume e ullinj etj. Tė gjitha familjet nė fshat i grumbulluan nė disa shtėpi me qėllim qė shtėpitė e tjera ti merrnin pėr ushtrnė. Edhe ashtu siē u grumbulluan nga dy tre familje nė njė dhomė nuk i linin tė qetė se ushtarėt grekė tė uritur trokisnin te dera gjithė natėn pėr tė kėrkuar ushqime. Populli kėtė e ka shprehur nė vargje:
“... Katėr muaj natė e ditė,
Kėrcet dera me dipshikė,
S’na zė gjumi asnjėēikė,
S’na lanė as bukė as kripė...”
U bėnė viktimė tė kėsaj lufte dy bashkėfshatare nga bombardimet ajrore dhe artileria. Pėrveē kėtyre dy viktimave, u vranė mė vonė nga bombat e lėna nga grekėt edhe 4 tė rinj. Nė prill tė vitit 1941 grekėrit u tėrhoqėn dhe vendin e okupuan pėrsėri fashistėt italianė.
Ėshtė pėr tu vėnė nė dukje se gjatė okupimit nga ushtria greke ashtu edhe gjate okupimit fashist italain e nanzizmirt gjerman asnjė person nga fshati nuk u vu nė shėrbim tė tyre kundėr interesave tė atdheut.
Fashizmi italian bashkė me nazizmim gjerman okupuan greqinė dhe vende tė tjera tė Ballkanit. Kur me kėto okupime si dhe me shpalljen e luftės kundėr Bashkimit Sovjetik u pa mė qartė qėllimi i tyre pėr okupimin e gjith Europės, atėhere urrejtja e popullit tė fshatit tonė pėr tā u shtua mė shumė.
Menjėherė kur Partia me krijimin e saj hodhi parullėn pėr luftė kundėr okupatorit pėr ēlirimin e vendit, populli i fshatit Fterrė ishte gati i gjithė pėr tu organizuar nė luftėn kundėr fashizmit. Kjo gatishmėri e tė gjithė fshatarėve i dedikohej mė tepėr punės sė bėrė si nė formė individuale, ashtu dhe nė mbledhje tė veēanta dhe nė grupe edukative tė organizuara nga ana e mėsuesit tė fshatit dėshmorit Hiqmet Dusha. Ai ishte revolucionar dhe me perspektivė tė qartė nė rrugėn e vijėn e Partisė Koministe Shqiptare.
Heroi i Popullit Mustafa Matohiti nė muajin mars 1942 erdhi ilegalisht nė Fterrė, nė shtėpinė e dėshmorit Hiqmet Dusha, ku biseduan gjerė e gjatė mbi situatėn e brendshme dhe tė jashtme dhe pėr organizimin e luftės kundėr fashizmit italian. Nė kėtė takim Mustafai u informua nga Hiqmeti mbi punėn qė ishte bėrė nė fshat deri nė kėtė kohė dhe gatishmėrinė e fshatarėve pėr tu organizuar nė luftė kundėr okipatorėve. Bile Hiqmeti kishte bėrė edhe mbledhje tė fshehta me grupe fshatarėsh.
Me takime tė tjera tė bėra ilegalisht me dėshmorin Hiqmet Dusha, Komiteti Qarkor i Gjirokastrės, kishte menduar qė nė Fterrė tė bėhej njė mbledhje mė tė gjithė popullin. Kėshtu nė fillim tė muajit korrik 1942, nė Fterrė erdhėn tė deleguar nga Komiteti Qarkor i Gjirokastrės, tė cilėt mbasi muar kontakt mė parė me Hiqmet Dushėn, u provokua njė mbledhje ditėn e nesėrme me tė gjithė burrat qė ndodheshin nė fshat nė vendin e quajtur Kroi i Bedrinit nė fund tė fshatit. Nė mbledhje, Mbasi u pasqyrua situata e jashtme dhe sidomos organizimi i luftės kundėr okupatorit, u pranua unanimisht organizimi i tyre pėr tu hedhur nė luftė kundėr armikut.Nė kėtė mbledhje u caktua edhe ēeta vullnetare e fshatit me 25 vetė e udhėhequr nga Hiqmet Dusha dhe njė kėshill prej 5 vetash me kryetar Mehmet Ēallon. Pas Konferencės sė Pezės u riorganizua Kėshilli Nacionalēlirimtar, duke u bėrė zgjedhje tė reja. Kjo mbledhje, nė tė cilėn u tregua njė unanimitet i tė gjithė fshatarėve, u ēmua shumė nga tė deleguarit e Komitetit Qarkor tė Gjirokastrės dhe u pėrdor si shėmbėll i mirė nė fshtrat e tjera tė Kurveleshit.
Mė 11 nėntor 1942 postkomanda e Kuēit kishte arrestuar dy shokė komunistė nga Kuēi. Pėr tė shpėtuar kėta, njėkohėsisht pėr tė zhdukur nga qendra e Kuēit post-komandėn dhe repartin e milicisė qė ndodheshin atje, ēeta e Kuēit e pėrbėrė prej 50 vetash qė ndodhen nė fshat, sulmuan natėn post-komandėn, vranė brigadierin italian komandantin e postės njėkohėsisht ēarmatosėn xhandarmėrinė e milicinė qė ndodheshin atje, duke liruar dhe dy komunistėt qe ishin arrestuar. Kėshtu krahina e Kurveleshit tė Poshtėm, qysh nga kjo datė mbeti zonė e lirė. Puna e partisė nė kėtė zonė bėhej mė e organizuar, njėkohėsisht kėshillat nacionalēlirimtare dhe ēetat e fshatit vepronin lirisht. Popullit tė Fterrės i takonte tė luante rolin e avanpostit tė zonės sė lirė nga ana jugore e Kurveleshit, tė ndodhej nė gatishmėri luftarake ditė e natė.
Ēeta vullnetare e Fterrės nė luftėn e Gjormit qė u bė nė nėntor 1942, u nis pėr tė marrė pjesė nė luftime, por u kthye pėrsėri nė rrugė kur mbėrriti nė Kuē, pėr arsye se aksioni artje kishte marrė fund dhe forcat fashiste ishin shpartalluar.
Nė kėtė kohė pėr Kurveleshin ishte akoma pengesė qendra e rrethit, e cila ndodhej nė Gusmar, nėnprefektura me aparatin administrativ, komanda e xhandarmėria dhe e milicisė. Megjithėqė ata nuk vepronin fare nė zonėn e Kurveleshit tė Poshtėm. Nga ana e partisė u shtrua ēėshtja pėr tė goditur edhe qendrat e nėnprefuktuarve, me qėllim qė ti shpartallonin forcat e xhandarmėrisė dhe tė milicisė ashtu edhe aparatin administrativ dhe gjithe Kurveleshi tė mbetej zonė e lirė. Mbasi u diskutua ēėshtja, u vendos qė mė datėn 27 nėntor 1942 tė bėhej rrethimi i forcave tė xhandarmėrisė dhe tė milicisė qė ndodheshin atje. Tė grumbulluara menjėherė tė gjitha ēetat e fshatrave dhe bashkė me to edhe njė pjesė e ēetės sė Fterrės, tė cilat mbasi bėnė rrethimin, mė datėn 28 nėntor 1942, forcat e xhandarmėrisė dhe te milicisė u detyruan tė largoheshin dhe kėshtu gjithe rrethi i Krveleshit mbeti zonė e lirė. Nė fillim tė muajit nėntor 1942, njė pjesė e ēetės sė Fterrės bashkė me ēetėn “Hajredin Tremishti” shkoi nė Kurveleshin e Sipėrm dhe qėndroi atje 5-6 ditė, pėr tė pėrballuar njė operacion qė mendonin tė bėnin ushtritė fashiste italiane.
Kėshtu lėvizja nacionalēlirimtare nė rrethin e Kurveleshit u forcua shumė dhe venin e vinin tė deleguarit e paritisė tė qarkut tė Gjirokastrės dhe Vlorės, bėheshin mbledhje tė organizuara dhe tė lira, filloi njė punė e rregullt edukative si nė fshatin e Fterrės, ashtu edhe nė fshatrat e tjera tė Kurveleshit. Nga ana tjetėr Kėshilli nacionalēlirimtar u forcua shumė, sepse u krijua edhe kėshilli krahinor si organ mė i lartė qė drejtonte dhe i ndihmonte.
Mė 26 janar 1943 erdhi nė Fterrė ēeta “Hajredin Tremishti. Kėtu u bisedua gjėrė e gjatė pėr tė sulmuar fashistėt italianė qė ndodheshin tė vendosura nė post-bllokun e Borshit. Edhe ēeta vullnetare e Fterrės prej 30 vetash u tregua e gatshme qė sulmi tė bėhej. Kėshtu sulmi u bė natėn dhe vazhdoi deri nė mėngjezin e datės 27 janar 1943. Nė kėtė luftė Fterra la dėshmorin e parė tė saj, djaloshin 17 vjeēar Fuat Mato, i cili mori, pjesė nė sulm pa pėlqimin e shokėve, me qėnėse ishte i vogėl nė moshė.
Rreth gjestit tė tij heroik u thurrėn shumė kėngė :
... E zeza natė e janarit,
Nė psotbllok plasi zjarri,
Kush u hodh nė flak i pari,
Djali i vogėl i Jasharit,
Fuati petrit i malit,
Ju ndez gjaku rrėnjėdalit...”
Nė varrim foli Hiqmet Dusha, i cili u betua mbi varrin e tij se do t’ia merrnin hakun dhe bėri qė rinia e fshatit tė revoltohej dhe tė tregohej e gatshme pėr tė marrė pjesė aktive nė luftė kundėr fashizmit italian. Nė varrimin e tij mori pjesė edhe sekretari i komitetit te partisė tė krahinės sė Kurveleshit poetin dėshmor Memo Meto nga Kuēi, i cili ka shkruar pėr Fuatin edhe njė vjershė :

... Nė Ixuar u hap lufta atė natė,
Dhe nė Fterrė ulėrima, njė mandatė,
Plot me lot e ulėrimė gjithė fshati,
Sillej trupi luftėtarit Fuat Mati.
...
Qė nga turma del njė grua me tumane,
Po del nėna e Fuatit njė spartane,
U flet shokėve dhe shoqeve krenare,
Siē e kanė zakon nėnat shqiptare.
Dhe u thotė: Pėr Fuatin mos vajtoni
Dhe pėr ngushėllim tek mua mos nxitoni,
Se si djalin tim Fuatin kėtė herė,
Fashizmi do tė na vrasė dhe tė tjerė.
Dhe mė tė vėrtetė nė luftimet e mė vonėshme u vranė shumė e shumė tė tjerė. Mbas tre ditėsh erdhi nė Fterrė rinia e fshatrave tė Kurveleshit tė udhėhequr nga dėshmori Birēe Sinemati nga Kuēi (Gėzimi) i cili mbi varrin e Fuatit mbajti njė fjalim tė zjarrtė, qė i ndezi flakė zėmrat e rinisė tė krahinės sė Kurveleshit. Mbi varrin e Fuatit foli dhe vėllai i tij Turhan Mato, i cili mė vonė ra edhe vet dėshmor. Rinia e Kurveleshit u betua mbi varrin e Fuatit se do tė organizohej nė ēeta partizane dhe se do t’ja merrte hakun Populli i Fterrės nė kėtė kohė ishte i bashkuar dhe pa asnjė pėrēarje tė hapėt ose rrymė tjetėr politike nė fshat.
Nė muajin shkurt 1943 Fterra dėrgoi pėrfaqėsues nė mbledhjen qė u organizua nė katundet Kuē e Progonat tė Kurveleshit pėr pajtimin e gjaqeve. Kėto mbledhje ishin organizuar nga Komiteti Qarkor i Gjirokstrės dhe vendimet e marra patėn rėndėsi tė madhe, pse nuk u bė asnjė krim pėr hakmarrje gjatė gjithė kohės sė luftės.
Fashizmi italian, me qėllim qė tė godiste organizimin e luftės nacionalēlirimtare nė Kurvelesh, vepronte me ēdo mjet, duke dėrguar spiunė tė fshehtė dhe njėkohėsisht filloi tė aktivizonte njerėz nga krerėt e “ballit kombėtar”.
Nė muajin shkurt 1943 zbulimi italian dėrgoi nė Kurvelesh njė oficer tė Simit, gjoja sikur ai ishte arratisur pėr t’u bashkuar me ēetat partizane. Shokėt e Kuēit kėtė e sollėn me vete nė shtėpinė e dėshmorit Hiqmet Dusha. Mbasi italainėt pėrgatiteshin pėr tė bėrė njė operacion nė Kurveleshin e Poshtėm, donin tė zbulonin forcat partizane qė ishin atje nė ēeta dhe tė mėsonin se ku i kishin bazat. Ky oficer mundi tė mėsonte gjendjen dhe pėrgatiti njė letėr, tė cilėn ia dha njė fshatari nga Kuēi, qė ta postonte nė Himarė pėr njė qytet nė Itali qė nuk ekziztonte dhe qė ajo letėr do tė binte menjėherė nė dorė tė zbulimit italian nė Vlorė. Po kjo letėr u kap nga ana e shokėve. Nė letėr thuhej: “ Ndodhem karshi ishillit tė Korfuzit rreth 20 km nė thellėsi nga bregdeti. Kėtu ka portokalle dhe ullinj... mė poshtė thoshte : “ Mė propozojnė tė fejohem me njė vajzė po unė nuk bindem. Megjithėkėtė, qė fejesa tė dalė me sukses mė duhen 2000 lireta tė cilat i pres tė mi dėrgoni sa mė parė”. Dmth se nė Kurvelesh kishte komunistė dhe pro fashistė dhe se ai nuk bindej tė bashkohej me tė vėrtet me partizanėt dhe pėr tė kryer operacionin e Kurveleshit duheshin 2000 forca fashiste. Spiuni i cili dinte tė gjitha bazat, njėkohėsisht njihte tė gjithė shokėt e lėvizjes dhe tė ēetave partizane, u ēarmatos dhe njėkohėsisht u vendos ekzekutimi i tij.
Disa ditė mė vonė, nė fillim tė muajit mars 1943, erdhi nė Fterrė nga fshatrat e Kurveleshit tė Sipėrm (Golem) eksponenti i ballit kombėtar pėr qarkun e Gjirokastrės Ismail Golemi. Nė kėtė kohė nė Fterrė u ndodh rrastėsisht edhe komunisti Birēe Sinemati nga Kuēi. Nė njė mbledhje qė u bė nė fshat Ismail Golemi predikonte se fashizmi italian nė kėtė kohė ishte i fortė dhe nuk duhej luftuar kundėr tij, pse do tė merrej mė qafė populli, si me vrasje, djegie, persekutime etj dhe se nuk duhej vajtur kotė pas komunistėve. Nė kėtė mbledhje u demaskuan thėniet e tij nė mėnyrė tė vendosur dhe tė gjithė burrat e fshatit pėrkrahėn vijėn e partisė dhe atė tė frontit nacionalēlirimtar. Ai tė nesėrmen u largua nė drejtim tė Golemit pa patur asnjė rezultat nė misionin e tij qė i ishte ngarkuar nga fashizmi italian.
Nė muajin mars 1943 vijnė nė Ftėrrė nga Saranda Ismail Radovicka po ashtu edhe Xhevdet Kofina nga Fterra, Ismail Radovicka paraqitet si i arratisur. Ismaili dhe Xhevdeti duke patur me vehte edhe Qemal Mehmetin nga Fterra, shkojnė nė shtėpinė e Mehmet e Hiqmet Dushės pėr tė biseduar. Megjithėse ata kishėn mėsuar mbi gjendjen e fshatit se qė tė gjithė pa pėrjashtim ishin tė lidhur me frontin nacionalēlirimtar, nė kėtė takim ata bėnė njė propozim qė nė Fterrė tė krijohet edhe njė ēetė nacionaliste, por ky propozim nuk u pranua, sepse populli ishte bashkuar me frontin nacionalēlirimtar.
Nė prill tė vitit 1943 italia fashiste pėrgatitej pėr tė kryer njė operacion nė Kurveleshin e Poshtėm, mbasi kjo krahinė qė ishte ēliruar plotėsisht u kishte dalė jashtė kontrollit tė tyre 6 muaj mė parė dhe i sillte njė dėm tė madh italisė fashiste. Ēeta vullnetare e Fterrės nė kėtė kohė e pagėzuar me emrin e dėshmorit Fuat Mato, me gjithė burrat e fshatit qėndronte nė pozicione dhe ne vėzhgim nė fshatin e vjetėr tė Borshit dhe nė Bėrdė, mbasi forcat italiane qė ishin pėrqėndruar nė Ixuar tė Borshit, mund tė sulmonin Fterrėn nė ēdo kohė dhe nuk duhej tė gjenin popullin nė befasi.
Komanda e ushtrisė fashiste italiane nė pragun e operacionit, mė 12 prill 1943 hodhi fletushka (shpallje) me anėn e aviacionit duke ftuar popullin qė tė qėndronte i qetė nė fshatrat e tyre se ushtria fashiste vinte nė Kurvelesh pėr ndjekjen e komunistėve dhe nuk do tė ngiste popullin, as qė do tė bėnte ndonjė dėm. Mė 13 prill 1943 ushtrua fashiste italiane organizoi njė sulm tė pėrgjithshėm e tė pabesė. Fterra u sulmua nga dy drejtine, njė kolonė vinte nga mali dhe tjetra rrugės automobilistike nga Borshi. Si rezultat i kėtij operacioni u dogjėn mė shumė se 30 shtėpi, dmth njė e treta e shtėpive tė fshatit. Disa fteriotė deri diku tė moshės sė kaluar u arrestuan dhe u muarrėn me vete nga okupatorėt duke i kosideruar “rrebelė komunistė” dhe u shpunė nė kampin e pėrqėndrimit nė Vlorė. Ky operacion vandal zgjati vetėm njė ditė dhe tė nesėrmen sitiuata u muar pėrsėri nė dorė nga ēetat partizane, kėshtu ushtrua fashiste u zhduk nga krahina njė herė e pėrgjithmonė. Por nė kėtė rast ushtritė italiane e damkosėmn veten e tyre me njė njollė pabesie e turpi nė kėtė operacion dhe popullin shtoi mė shumė urrejtjen kundėr tyre.
Mbas operacionit armiku dėrgoi nė Kurvelesh prefektin e Gjirokastrės Rasim Babameton, agjentin kryesor tė tyre, i shoqėruar nga njė farė Riza Kardhiqi dhe trimi i tij, i cili kishte marrė me vete shuma tė mėdha tė hollash pėr t’ua shpėrndarė personave qė ishin dėmtuar nga operacioni, sidomos atyre qė iu ishin djegur shtapitė dhe kishin mbetur pa strehė. Nė kėtė rast ai donte tė dilte si mirėbėrės dhe tė zbuste popullin qė ishte revoltuar pa masė dhe kishte fituar urrejtjen mė tė madhe kundėr fashizmit. Gjatė udhėtimit tė tij Rasim Babameto qė vinte nga rruga e Borshit qėndroi nė katundin tonė nė Fterrė, pėr t’u gdhirė e njėkohėsisht tė bėnte mbledhje e tu fliste fshatarėve pėr keqardhjen dhe tu afronte ndihmėn e derguar nga fashizmi nėpėrmjet tij.
Ishte data 19 maj 1943. Atė ditė nė Fterrė u ndodh rastėsisht edhe Mustafa Matohiti, i cili duke u paraqitur si mėsues i fshatit Ēorraj sė bashku me Hiqmet Dushėn mėsues i fshatit Fterrė, shkuan qė tė dy mbasdarke nė shtėpinė ku ishin mbledhur fshatarėt dhe prefekti. Mė parė dėrguan atje dy shokė aktivistė dhe i njoftojnė burrat e fshatit qė ndodheshin nė mbledhje me prefektin, qė t’i prezantonin kėta si mėsues tė fshatrave qė pėrmėndėm, njėkohėsisht asnjė nga fshatarėt tė mos ngrihej mė kėmbė kur tė shkonin ata. Dhe kėshtu ndoshi. Kėta tė dy shkuan atje dhe u ulėn nė fund tė shtėpisė. Duke dėgjuar pallavrat e prefektit, i cili i quante komunistėt tė shitur te Moska, pėrēarės e tradhėtarė e pa moral, Mustafai u ngrit dhe e goditi rėndė prefektin duke u thėne : ju jeni njerėz tė shitur te fashizmi e pa moral dhe jo komunistėt. Ju po vini me tė hollat e fashizmit pėr tė gėnjyer popullin, ndėrsa komunistėt janė bij tė popullit qė luftojnė pėr ēlirimin e atdheut. Kėshtu prefekti nuk gjeti asnjė mbėshtetje, por vetėm u demaskua publikisht pėrpara popullit. Bile fshatarėt i thanė atė natė prefektit se operacioni nė krahinėn e Kurveleshit ishte kryer me dijeninė e tij si prefekt, por ai tha se nuk e kishin pyetur sepse ushtritė fashiste pėr operacionin kishin ardhur nga Vlora, por ai pranoi se ishte marrė aprovimi i tij dhe kishte dijeni tė plotė pėr operacionin qė kishin kryer ato ditė ushtritė fashiste italiane nė krahinėn e Zagorisė.
Tė nesėrmen prefekti u nis e shkoi nė katundin Kuē, por e njėjta gjė i kishte ndodhur edhe atje, duke mos gjetur asnjė mbėshtetje dhe u kthye e iku menjėherė pa i dalė nė krye misionit qė i ishte ngarkuar, duke patur frikė se mos e rrihte populli i revoltuar dhe i mbushur plot me urrejtje tė madhe pėr fashizmim italian dhe bashkėpunėtorėt e tij.
Pas operacionit tė prillit 1943 si refleks i presioneve tė armikut u shfaqėn pikėpamje tė shtrembėra e tė dėmėshme pėr luftėn nacionalēlirimtare, tė cilat synonin nė rivendosjen e aparatit tė vjetėr, por kėto u hodhėn poshtė nga populli si krejtėsisht tė pa pranueshme.
Ēeta vullnetare e Fterrės nė kėtė kohė ishte mobilizuar dhe rrinte nė gatishmėri tė plotė nė ēdo ditė e nė ēdo natė qėndronte nė pozicione nė kufi me katundin Borsh pėr tė mbrojtur nga ndonjė e pa pritur nga ushtria italiane, e cila ndodhej e dislokuar nė katundin Borsh e mund tė sulmonte nė ēdo kohė.
Ēeta vullnetare “Fuat Mato” e Fterrės, nė fillim tė muajit maj 1943, bashkė me ēetėn e Kuēit, u nis dhe shkoi nė Kurveleshin e Sipėrm nė Gusmar, prej andej zbritėn nė Vėrmik tė Vlorės pėr tu ardhur nė ndihmė forcave partizane nė Vlorė dhe Mallakastėr, por prej andej me urdhėr u kthye pėrsėri nė fshat dhe qėndroi atje nė gatishmėri tė plotė, sidomos nė drejtim tė katundit Borsh ku ndodheshin ushtritė fashiste italiane.
Nė fillim tė muajit gusht 1943 njė pjesė e ēetės vullnetare tė Fterrės sė bashku me ata tė Kuēit shkuan nė Kurveleshin e sipėrm, Gusmar, Progonat, Golem, Zhulat e Fushėbardhė. Nga Fushėbardha pėr gjithė natėn shkuan nė Vaun e Dafinės nė katundin Kalasė tė Delvinės, mbasi u informuan se atje tė nesėrmen do tė behej njė mbledhje e Ballit Kombėtar me krerėt e tij. Komiteti Qarkor i Partisė tė Gjirokastrės urdhėroi qė ēetat tona tė ndodhėshin atje qysh nė orėt e para tė mėngjezit. Me vajtjen e forcave tona dhe tė shokėve te partisė ( me ēetat ishte dhe sekretari i komitetit tė partisė tė Kurveleshit Memo Meto) , me diskutimet dhe debatet qė u bėnė gjithė ditėn, mbledhja e organizuar nga ballistėt dėshtoi plotėsisht dhe tė gjithė forcat qė ata patėn me vete, bile edhe njė kompani xhandarmėrie, u bashkua me forcat partizane, ndėrsa eksponentėt e ballit kombėtar me nė krye Koēo Mukėn u larguan me turp pėr nė Delvinė dhe Gjirokastėr tė dėshpėruar nė kulm se nuk patėn sukses nė kėtė mbledhje.
Deri nė muajin korrik 1943 nė fshatin Fterrė nuk kishte organizatė bazė (celulė) partie, por komunistėt e kėtij fshati tė cilėt drejtonin tėrė aktivitetin e lėvizjes nacionalēlirimtare nė fshat, bėnin pjėsė nė organizatėn e partisė (celulėn) nė Kuē. Kėshtu qė me urdhėr tė Komitetit Qarkor tė Partisė Gjirokastėr, u vendos si pėr shumė fshatra tė Kurveleshit, edhe nė Fterrė tė krijohej organizata bazė e partisė (celula).
Nė fund tė muajit korrik 1943 mbledhja e organizatės bazė tė partisė (celulės) u bė pėr herė tė parė nė Fterrė nė shtėpinė e Shaban Mitės. Nė kėtė kohė kishte katėr komunistė : Mehmet Dusha, Shaban Mita, Bilal Dusha dhe Eqerem Kofina. Si sekretar i organizatės bazė tė partisė (celulės) u ngarkua Mehmet Dusha, i cili kryente edhe funksionet e komisarit tė ēetės vullnetare tė Fterrės.
Organizata bazė e partisė (celula) nė kėtė kohė udhėhiqtė jetėn politike tė fshatit, organizonte aksione, mobilizonte ēetėn, bėntė alarmė, zhvillonte tema mbi situatėn politike, drejtonte hartimin dhe shpėrndarjen e kominikatave, zhvillonte aktivitete nė terren dhe bashkėpunonte me organizatat e tjera tė Partisė dhe sidomos me atė tė Kuēit.Roli i orgnizatės bazė tė partisė (celulės), nė kėtė kohė nė fshat njihej nga tė gjithė dhe nė mėnyrė tė pakundėrshtueshme.
Organizata bazė e partisė (celula ), nėpėrmjet kėshillit nacionalēlirimtar dhe organizatave tė tjra antifashiste, mobilizonte tė gjithė fshatarėt pėr realizimin e detyrave luftarake, ekonomike e organizative tė fshatit. Kjo organizatė drejtontė kėshillin nacionalēlirimtar tė fshatit qė luante roline tij si organ i vetėm i pushtetit dhe tė kryente detyrat kryesore nė ndihmė tė luftės nacionalēlirimtare dhe detyra tė tjera pėr administrimin e vendit. Strehonte forcat partizane dhe ndihmonte ato me ēdo mjet si me ushqime, veshėmbathje, etj. Kėshtu fshati u bė njė mbėshtetje e fuqishme dhe e sigurtė pėr strehimin e sigurimin e forcave partizane qė vinin nga drejtime tė ndryshme.
Organizata bazė e partisė (celula) aktivizoi organizatėn e rinisė antifashiste dhe mė vonė atė tė rinisė komuniste e cila nė fillim kishte njė numėr tė kufizuar anėtarėsh, mė vonė ajo u zgjerua dhe dha njė ndihmė tė madhe ne kryerjen e detyrave qė i ngarkoheshin. Kjo organizatė vinte gjithėnjė duke u rritur. Ajo ishte krahu i djathtė i organizatės bazė tė partisė (celulės) dhe luante nje rol tė rėndėsishėm nė jetėn e fshatit, e cila pėrveē detyrave tė ngarkuara, organizonte edhe shfaqie tė ndryshme me karakter politik dhe patriotik. Organizata bazė e partisė (celula) nė fshat kishte organizuar grupet edukative me aktivistėt dhe aktivistet mė tė mirė nė fshat., grupe tė cilat kryenin njė punė tė madhe me banorėt e fshatit.
Gjatė muajit gusht 1943 nė Fterrė erdhėn njėri pas tjetrit pėrfaqėsuesit kryesorė tė organizataės tradhėtare tė Ballit Kombėtar si nga Vlora, Gjirokastra dhe Tirana si Kudret Kokoshi, Skėnder Muēo, Azis Ēami, Hysni Lepenica, Abdulla Rami, Zenel Gjoleka, Idriz Jazo etj. tė cilėt bėnin presion ideologjik e politik pėr ti tėrhequr fshatarėt e Fterrės me vete. Nė kėtė muaj forca tė mėdha fashistė italianė kishin ardhur nė katundin Borsh, ato bėnin presion se do tė kryenin njė operacion tė rėndė kundėr fshatarėve tanė. Kėtė e kishin pėrgatirur me qėllim pėr panik qė populli tė frikėsohej e tė bashkohej me organizatėn tradhėtare tė Ballit Kombėtar. Nė kėtė situatė tė gjithe forcat e ēetės vullnetare tė fshatit dhe tė gjithė burrat e tjerė qė ishin tė armatosur ndodheshin nė vijėn e frontit nė Qafėn e Rrėmullės dhe nė Breg tė Borshit. Me ardhjen e kėtyre eksponentėve tė Ballit Kombėtar gjatė gjithė muajit ishte e nevojshme nė tė gjithė rastet qė shokėt e partisė tė ktheheshin nga vija e frontit pėr nė fshat, pėr ti demaskuar kėta tė Ballit Kombėtar dhe reaksionarė tė tjerė.
Diskutimet bėheshin me ta nė mbledhje tė hapta me popullin, megjithėqė ata kėrkonin tė formoheshin komisione me pėrfaqėsues nga tė dy palėt dhe jo mbledhje publike. Por nė sajė tė punės edukative tė organizatės bazė tė partisė(celulės) nė fshat i gjithė populli mbajti qėndrim tė drejtė dhe kėrkoi mbledhje tė hapura publike dhe jashtu u bė. Nė kėto mbledhje nuk u pranuan thirrjet e pėrfaqėsuesve tė ballit kombėtar, por u demaskuan ata dhe manovrat e tyre dhe nė fund tė ēdo mbledhje si pėrgjigje u tha atyre se po tė donin bashkim, tė shkriheshin forcat e tyre brenda forcave partizane dhe tė luftonin edhe ata kundėr fashizmit italian nė vijėn e frontit. Ata nuk pranuan dhe mė nė fund u detyruan tė largoheshin me turp nga fshati nė tė gjithė rastet, pa mundur tė tėrhiqnin me vete asnjė person. Bile populli iu tha atyre se nuk kishin kohė tė bisedonin me ta, as tė ndiqnin pallavrat e tyre sepse dukej qartė qė ata, nuk mund tė luftonin kundėr aleatėve tė tyre, fashistėve italianė.
Mė datėn 8 shtator 1943 shtabi i zonės sė parė operative dhe komiteti krahinor i partisė, njoftojnė menjėherė sekretarin e organizatės bazė tė partisė(celulės) se Italia fashiste kishte kapitulluar, prandaj tė gjitha forcat e ēetės vullnetare tė Fterrės e tė tjerė fshatarė qė ishin tė armatosur, tė niseshin mėnjėherė nė drejtim tė Bregdetit, Himarė, Sukė -,Portopalermo dhe Piqeras-Sarandė pėr tė marrė nė dorėzim vendkomandat qė kishin patur italianė nė atė zonė. Menjėherė nė mbremje u bė alarm dhe gati tė gjithė forcat prej 55 veta u nisėn nė drejtimin Himarė-Sukė- Portopalermo dhe Piqeras-Sarandė, me urdhėrin e shtabit tė zonės sė parė operative, tė cilėt sė bashku me forcat tė tjera partizane morėn nė dorėzim mė datėn 9 shtator 1943 tė gjitha pikat e caktuara.
Nė njė letėr qė dėrgonte nė fshat Zenel Gjoleka mė datėn 8 shtator 1943, bėnte thirrje tė organizoheshin menjėherė nė Fterrė forca nė emėr tė Ballit Kombėtar dhe tė niseshi nė drejtim tė Delvinės mbasi do tė merrnin nė dorėzim nga italianėt materialet dhe depot me armė e ushqime, njėkohėsisht do tė krijohej aparati shtetėror nėn drejtimin e ballit kombėtar. Por kjo thirrje e ballit kombėtar nuk pati pėrkrahje nga populli.
Ēeta e Fterrės dhe fshatarėt e tjerė qė u nisėm nė drejtimet qė u pėrmėndėn mė sipėr morėn pjesė aktive pėr zbatimin e direktivave tė komitetit qarkor tė partisė Gjirokastėr dhe nė zbatimin e urdhėrit tė shtabit tė zonės parė operative Vlorė-Gjirokastėr, pėr ēarmatimin e forcave fashiste italiane dhe marrjen nė dorėzim tė depove qė ndodheshin nė Sarandė e gjetkė, pėr tėrheqin e sendeve ushqimore dhe tė materialeve tė tjera nga depot e Sarandės dhe krijimin e bazave nė Krizė (Borsh), Fterrė e sidomos ajo e Kuēit qė ishte depua kryesore me tė gjithė llojet e materialeve.
Rreth datės 20 shtator 1943, forcat gjermane me dy motoskafe erdhėn nga Korfuzi dhe tentuan tė zbarkonin nė portin e Sarandės, ku njė pjesė e tyre zbritėn nė tokė. Ēeta vullnetare e Fterrės bashkė me forcat e tjera partizane hapėn zjarr dhe luftuan me ta ku mbetėn tė vrarė tre gjermanė dhe u plagosėn dy tė tjerė, kurse 16 u zunė robėr dhe u dėrguan nė katundin Kuē.Njė pjesė e ēetės sė Fterrės qė ndodhej nė Sukė-Portopalermo bashkė me forcat e tjera partizane hapėn zjarr me artileri kundėr njė autokollone qė vinte nga Vlora nė drejtim tė Himarės. Autokollona nga kjo goditje u detyrua tė tėrhiqej pėrsėri nė drejtim tė Vlorės.
Mbas disa ditėsh, forca tė mėdha gjermane tė ardhura nga Greqia, sulmuan nė drejtime tė ndryshme. Njė pjesė e ēetės vullnetare tė Fterrės u vendosėn bashkė me forcat e tjera partizane nė pozicione nė Qafėn e Muzinės dhe atje armiku me forca tė mėdha duke pėrdorė avacionin dhe artilerinė mundi tė pėrparojė dhe tė okupojė Qafėn e Muzinės dhe mandej, si okupuan dhe Sarandėn, u nisėn nė drejtim tė Qafės se Gjashtės, Shėnvasisė dhe Borshit. Ēeta vullnetare e Fterrės bashkė me forcat e tjera partizane u tėrhoqėn duke luftuar dhe zuri pozicione nė Kalanė e Borshit. Atje u bė njė qėndresė e fortė. Armiku dėrgoi forca tė mėdha nga ana e malit tė Konjakut ( Qafa e Frashėrit) nė drejtim tė Gostiles dhe Qafė Rrėmullės tė malit tė Fterrės. Nė kėtė mėnyrė mė datėn 1 tetor 1943 ēeta e Fterrės bashkė me forcat e tjera partizane u tėrhoqėn nga Kalaja e Borshit.
Nė kėtė situatė nė Fterrė mė 1 tetor 1943 u bė mbledhja e shtabit operativ tė zonės Vlorė-Gjirokastėr dhe atje u vendos qė disa forca partizane dhe pjesa mė e madhe e ēetės sė Fterrės nėn drejtimin e Mustafa Matohitit, tė bėntė rezistencė nė Bėrdė tė Fterrės, disa forca tė tjera tė ēetės sė Fterrės, sė bashku me disa forca tė tjera u vendosėn qė tė rezistonin nė Qafėn e Rrėmullės e Gostile, ndėrsa ēeta “Koto Hoxhi” me shokun Temo Vasi nė krye dhe bashkė me ta edhe ēeta territoriale e Kuēit tė vendoseshin nė Qafėn e Veize mbi Lug tė Fterrės.
Nė Bėrdė u vendos edhe njė top 75/13, i cili u vu nė veprim direkt nga shoku Mustafa Matohiti. Artileria dhe zjarri i armikut mė 2 tetor 1943 shtoheshin vazhdimisht. Aeroplanet gjermanė bombardonin pozicionet tona pa pushim dhe ushtritė naziste gjermane vazhdonin tė pėrtėritnin sulmet me forca tė shumfishuara derisa mė nė fund ata ēanė frontin nga Qafa e Rrėmullės dhe mali i Gostiles. Forcat partizane dhe ēeta e Fterrės luftuan nė mal tė Gostiles nė Rrėmullė dhe nė Bėrdė por nė mbrėmje u detyruan tė tėrhiqeshin nga kėto pozicione. Nė Bėrdė mbeti i vrarė edhe njė partizan nga katundi Golem. Atė ditė nė mal tė Fterrės, kufi me malin e Golėmit nė pozicionin qė kishte zėnė dhe nė luftime tė ashpra me gjermanėt, u vra komisari i ēetės “Koto Hoxhi”, shoku Temo Vasi dhe pesė vetė nga ēeta e Kuēit.
Mbasi ēeta e Fterrės dhe forca tė tjera partizane u tėrhoqėn nga Bėrda dhe Qafae rrėmullės, fshatarėt morėn masa pėr tė tėrhequr nga shtėpitė ēfarė tė mundnin. Gra, fėmijė e pleq u larguan nga fshati dhe u fshehėn nėpėr shpella, duke strehuar edhe partizanėt e sėmurė dhe tė plagosur. Fashistėt gjermanė posa pushtuan fshatin dogjėn, prishėn e shkatėrruan ēdo gjė qė gjetėn pėrpara dhe me artileri dhe mitrolozė goditėn lartė pyjet e shkėmbinjtė, njėkohėsisht grabitėn kafshėt,bagėtinė e gjithēka gjetėn. Nga banorėt e Fterrės gjatė kėtij operacioni u vra nga gjermanėt njė grua dhe u plagos djali i saj i vogėl.
Organizata bazė e partisė (celula) nė fshat,pas operacionit bėri mbledhjen e saj dhe vazhdoi punėn pėr mobilizimin e masave, forcimin e kėshillit nacionalēlirimtar, organizatėn e rinisė, tė gruas dhe tė frontit nacionalēlirimtar, nė luftė kundėr okupatorit tė ri,nazizmit gjerman dhe tradhėtarėve tė vendit, qė u bashkuan hapėt me nazizmin gjerman.
Edhe nė kėtė situatė ēetės sė Fterrės i ra pėrsėri barra e rėndė pėr tė qėndruar nė mėnyrė tė vazhdueshme nė drejtim tė fshatit Borsh se mos gjermanėt i zinin nė befasi nė fshat me qė ato ndodheshin tė dislokuara nė katundin Borsh dhe mund tė vinin nė ēdo kohė nė fshat.
Nė muajin dhjetor 1943 sekretari i organizatės bazė tė partisė (celules) tė fshatit, shoku Mehmet Dusha u largua definitivisht nga fshati mbasi u caktua nga partia komisar politik i batalionit “Dėshnica” nė grupin e V-tė Pėrmet. Si sekretar i orgabizatės bazė (celulės) nė fshat, nė vend tė tij, pas operacionit tė dimrit u caktua shoku Safet Memi.
Nga fundi i muajit dhjetor 1943 forcat e Ballit Kombėtar me ndihmėn e ushtrisė naziste gjermane erdhėn nė Fterrė dhe kėrkonin qė tė mobilizonin fshatarėt dhe ti tėrhiqnin me vete. Organizata bazė e partisė (celula) nė fshat paralizoi ēdo veprim tė tyre, mobilizoi fshatarėt dhe nuk lejoi tė kalonin nė anėn e tyre. Nė fillim tė muajit janar 1944 u zhvillua operacioni i madh i gjerman i dimrit. Edhe kėtė operacion ēeta e Fterrės bashkė me forcat e tjera partizane e priti me luftė, por mbasi ushtria naziste gjermane mundi tė hyjė nė fshat tė shoqėruar edhe nga bashibozukėt e ballit kombėtar, prishėn pėrsėri fshatin, dogjėn, grabitėn dhe shkatėrruan ēdo gjė. Nė kėtė operacion u vranė nga gjermanėt njė djalė i ri qė ishte duke ruajtur bagėtinė po ashtu edhe njė burrė e njė grua nė moshė tė kaluar.
Me udhėzimet e organizatės bazė (celulės) nė fshat,kundėr armikut u mbajt qėndrim i vendosur luftarak dhe njėkohėsisht u strehuan e u fshehėn partizanėt e sėmurė dhe tė plagosur , u dhanė partizanėve ndihmė tė pa kursyer, duke shfaqur nė kėtė mėnyrė solidaritetin e tyre.
Njė rast tipik ėshtė ai i plakut tė verbėr tė quajtur Shaqo Mita i cili pėr tė fshehur partizanin e plagosur qė tė mos binte nė duart e ballistėve, kur kėta shkuan nė shtėpi, e paraqiti partizanin sikur ishte gruaja e tij e sėmurė dhe kėshtu ballistėt nuk mundėn t’a diktonin. Mbasi ballistėt u larguan nga shtėpia e tij, atė moment Shaqua e nxorri partizanin nga penxherja dhe e fshehu nė njė vend tė sigurtė. Mbasi e shpėtoi partizanin, plaku mė vonė i ngriti njė kėngė ballistit qė e kontrolloi nė shtėpi, duke i thėne :
“... O Safet ore Safet,
O i shituri pėr jetė,
Pėr njė bukė e njė baqetė,
... O Safet Shehu more
Partizani nė qoshe
Tė plasėn syt e s’e pe...”

Forcat e Ballit Kombėtar, 8 familjet e fshatit tonė qė banonin nė mal nė kufi me fshatin Tatzat, i shpėrngulėn me forcė prej andej dhe iu nisėn pėr nė fshat nėpėr njė borė tė madhe me familje e plaēka ngarkuar, me qėllim qė kėta tė mos strehonin parizanėt gjatė dimrit ose edhe mė vonė nė rast se partizanėt do tė kalonin malit.
Ushtria gjermane dhe forcat mercenare tė Ballit Kombėtar u largaun nga fahati, populli i Fterrės zbriti nga malet e shpellat dhe e gjeti fshatin tė shkatėrruar e tė djegur. Edhe ajo pak pasuri qė iu kishte mbetur nga operacionet e mėparėshme u grabit nga nazistėt gjermanė dhe tradhėtarėt e vendit.
Pikėrisht nė kėtė situatė kaq tė rėndė forcohet edhe mė tepėr presioni ideologjik, politik i organizatės tradhėtare tė Ballit Kombėtar e cila kishte pėr qėllim qė me ēdo kusht tė shkėpuste Fterrėn nga fronti nacionalēlirimtar dhe ta pėrdortė kėtė si shėmbėll pėr tė pėrēarė edhe fshatrat e tjera tė zonės sė lirė tė Kurveleshit. Eksponentėt e Ballit Kombėtar qė nga Zenel Gjoleka, Idriz Jazo etj, nuk lanė mjet pa pėrdorur pėr tja arritur kėtij qėllimi qė nga premtimet demagogjike, njohjet personale, kėrcėnimet dhe ēdo metodė tjetėr kompromentuese. Ata synuan qė nė Fterrė tė bėnin me vete persona tė moshuar me tė cilėt kishin njohje personale. Sidomos gjatė operacionit tė dimrit, u pėrpoqėn tė kompromentonin e tė shfrytėzonin influencėn e tyre si dhe tė nėpunėsve qė kishin braktisur administratėn, intelektualėve dhe elementėve tė tjerė, tė cilėt nuk kishin formuar plorėsisht bindjet nė fitoren e luftės nacionalēlirimtare ose qė paraqiteshin tė lėkundur nė kėtė kohė.
Duke bėrė analizėn e ngjarjeve qė u zhvilluan gjatė dhe pas operacionit tė dimrit 1943-1944 nė Fterrė, mund tė nxirren kėto konkluzione kryesore :
1.- Gjatė operacionit tė fėshitrė tė dimrit 1943-1944 ēeta e Fterrės u rezistoi me armė nė dorė pushtuesve nazistė dhe bashibozukėve tė ballit bombėtar. Populli pėrkrahu me ēdo mjet luftėtarėt e lirisė - partizanėt dhe ndau me ta kafshatėn e gojės. Populli u rezistoi sakrificave tė mėdha e vuajtjeve tė panumėrta dhe nuk u dorėzua tek gjermanėt e ballistėt.
2.- Pėr shkak tė presionit tė fuqishėm ideologjik, politik, ekonomik e psikologjik tė organizatės tradhėtare Ballit Kombėtar, sidomos te njė pjesė e nėpunėsve tė ish inteligjencės dhe pėr shkak tė mos kuptimit si duhet tė politikės sė partisė, tė mungesės sė vendosmėrisė nė fitore etj, u krijua njė tronditje e pėrkohshme nė unitetin e popullit tė Fterrės rreth frontit tacionalēlirimtar qė ishte pasojė e zhvillimit tė luftės sė klasave. Por kontradiktat u zgjidhėn shpejt, pa kaluar nė vėlla-vrasje. Kjo i dedikohet punės sė madhe qė bėri organizata bazė e partisė (celula) nė fshat, e ndihmuar nga komiteti i partisė pėr krahinėn dhe komiteti qarkor i partisė pėr Gjirokastrėn.
3.- Pas kėsaj ngjarje, e cila nuk vazhdoi veēse pak ditė, uniteti i popullit tė fshatit tonė rreth frontit nacionalēlirimtar u forcua edhe mė shumė, gjė qė u vėrtetua nė operacionin e qershorit tė 1944 nė tė cilėn populli i Fterrės qėndroi i vendosur dhe i patundur gjer nė ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė.
Sipas udhėzimeve te komitetit tė partisė pėr krahinėn e Kurveleshit nga muaji janar 1943 nė Fterrė filloi marrja sistematike e lajmeve tė brendėshme e sidomos tė jashtmė qė merreshin nga njė radio me bateri. Pėr kėtė punė, nėpėrmjet Hiqmet Dushės, ishte ngarkuar aktivisti i levizjes nacionalēlirimtare, Shaban Mita i cili mė vonė ndihmohej edhe nga shoku Ismet Elezi. Mė vonė, sidomos nga gushti 1943 dhe mė pas ky aktivitet, nėn udhehėqin e organizatės bazė tė partisė ( pas krijimit tė saj nė fshat) e sipas direktivave nga lartė u zgjerua edhe mė shumė si pėr ngjarjet e lajmet edhe pėr dėrgimin e tyre nė Kuē nga ku shpėrndaheshin nė fshatrat e tjera dhe nė brigadat. Kjo punė nėn udheheqien e partisė vazhdoi deri nė ēlirimin e plotė tė vendit. Veē kėsaj nė fshat ēdo ditė ( nė vend tė dukshėm) shpallej buletini i lajmeve tė brendshme e tė jėshtme si pėr pėrparimin e ushtrisė sė kuqe nė frontin gjerman, ashtu edhe pėr sukseset e frocave partizane mbi goditjet qė i bėheshin armikut, zgjerimi i territoreve tė ēliruara, shtimi i forcave partizane dhe krijimi i brigadave tė reja partizane. Nė kėtė periudhė u aktivizuan tė gjithė organizatat shoqėrore si ajo e frontit nacionalēlirimtar dhe ajo e rinisė. Nė kėtė kohė u krijua dhe u organizua edhe organizata e gruas.
Nė qershor 1944 u krye operacioni i madh i fundit i naziztėve gjermanė. Nė kėtė kohė gjermanėt kishin sjellė forca tė shumta nga Greqia dhe pėrgatitėn njė operacion tė fortė kundėr krahinės sė Kurveleshit me qėllim qė tė asgjėsonin tė gjitha forcat partizane. Ata filluan sulmin qė nė datėn 13 qershor 1944 nė Cepo duke avancuar nga Zhulati nė drejtim tė Kaparjelit dhe Golemit, forcat e tjera nga Saranda nė drejtim tė Shėnvasilit. Mė datėn 16 qershor ata duke pėrdorur tanke, artileri dhe aviacion, me luftime tė rrepta mundėn tė avancojnė nė drejtim tė Kalasė sė Borshit duke kapur Qafėn e Frashėrit dhe katundet Tatzat e Zhulat dhe iu drejtuan Golemit e Kaparjelit. Ēeta e Fterrės dhe gjithė burrat e tjerė qė ishin tė armatosur u mobilizuan vullnetarisht dhe u vendosėn sė bashku me forcat partizane tė Brigatės sė VI-tė S dhe me ato tė grupit tė parė tė Kurveleshit nė pozicione si nė bregdet tė Borshit, nė Bėrdė dhe nė Qafė tė Rrėmullės.
Mė 17 qershor 1944 u zhvilluan luftime tė rrepta nė mal tė Gostiles dhe nė Qafė tė Rrėmullės. Me sulme dhe kundėrsulme qe nga ora 14 gjer nė orėn 22 tė asaj dite. Luftimet vazhduan edhe mė datėn 18 qershor 1944. Gjithashtu edhe nė Bėrdė tė Fterrės gjithė ditėn pati luftime tė rrepta, pozicione kėto qė mbroheshin nga forcat partizane dhe ēeta e Fterrės. Por mė datėn 18 qershor 1944 nė luftimet e bėra, armiku dukė pėrdorė tė gjithė llojet e armėve, nė orėn 19 tė mbrėmjes mundi tė pėrparonte nė drejtim tė malit, duke zaptuar Qafėn e Rrėmullės dhe Bėrdėn. Atje mbetėn tė plagosur (nė Gostile e Qafė Rrėmullė) tre partizanė tė grupit tė parė dhe nė Bėrda u vra njė partizan i grupit tė parė.
Ēeta e Fterrės mė datėn 18 qershor 1944 u tėrhoq nga pozicionet sė bashku me forcat e tjera partizane dhe manovruan duke u fshehur e kaluar nė prapavijat gjermane. Nė kėtė operacion gjermanėt bėnė djegie dhe plaēkitje dh dėmtime nė fshat. Nga ana e fshatarėve edhe pse ishin nė kondita tė vėshtira u tregua njė kujdes i madh pėr partizanėt qė u fshehėn nėpėr pyje dhe shkėmbinj si gjatė luftimeve edhe pas; shumė partizanė i mbajtėn fshatarėt duke i furnizuar me ushqime e me ēdo send qė u nevoitej. Gjatė gjithė kėtyre ditėve qė forcat partizane dhe ēeta e Fterrės qė ishin vendosur nė pozicione dhe luftonin me armikun, gratė e Fterrės gjatė gjithe kėsaj kohe piqnin bukė, pėrgatitnin ushqime dhe ia dėrgonin partizanėve.
Ėshte karakteristikė fakti se shtabi i grupit tė parė bashkė me disa forca partizane tė kėtij grupi, mė datėn 19 qershor 1944 shkojnė tek njė familje nga Fterra qė banonte jashtė fshatit dhe kėrkojnė 5-6 krerė bagėti qė ti blejnė pėr ti ngrėnė. Nė kėtė rast, njė grua nga fshati ynė e quajtura Vele Gjoni qė u ndodh atje u tha: “Shyqyr o djem qe shpėtuat nga ky operacion kaq i madh.Kėtu kam 25 krerė dhi,, i merrni ato, i hani dhe nuk dua asnjė shpėrblim pėr to”. Ky gjest patriotik i gėzoi pa masė partizanėt dhe bėri qė tė harrojnė vuajtjet dhe lodhjet e tyre qė kishin 7 ditė e netė nė luftime tė pandėrprera me gjemanėt, pa bukė, pa ujė dhe pa gjumė, tė lodhur e tė rraskapitur.
Mė datėn 24, disa thonė mė datėn 25, qershor ushtritė nazizte gjemane u larguan definitivisht nga krahina e Kurveleshit dhe data 25 qershor 1942 shėnoi si pėr tė gjithė krahinėn e Kurveleshit edhe pėr fshatin Fterrė ēlirimin njė herė e pėrgjithmonė nga pushtuesit naziztė gjermanė dhe nga tradhėtarėt e vendit feudoborgjezia. Menjėherė tė gjithė banorėt e fshatit qė ishin larguar nga shtėpitė e tyre dhe qė ishin fshehur nėpėr pyje, shpella e shkėmenj u kthyen nė fshat nė shtėpitė e tyre duke filluar prapė aktivitetin revolucionar me moral tė lartė. Kėshtu organizata bazė e partisė (celula) , kėshilli nacionalēlirimtar, organizatat e tjera si ajo e frontit nacionalēlirimtar, komanda e vendit, organizata e rinisė dhe e gruas nė fshat, funksiononin nė rregull dhe kryenin detyrat e ngarkuara.
Mbas operacionit tė qershorit 1944, armiku nuk ishtė mė nė gjendje qė tė kryente ndonjė operacion tjetėr, por u struk nėpėr qytete. Forcat armike, tė cilat mė 3 gusht 1944 u nisėn nga Borshi nė drejtim tė Fterrės u detyruan tė ktheheshin pėrsėri nga kundėrsulmi i forcave tė Brigatės sė XII-tė S. Kėshtu forcat partizane e goditėn armikun edhe nė strofkėn e tij tė fundit nė qytet, ai u detyrua tė tėrhiqej dhe nė muajin tetor 1944 u ēliruan tė gjitha qytetet e Shqipėrisė sė jugut si Saranda, Delvina, Gjirokastra, Vlora, Berati etj. Gjatė muajit nėntor u ēliruan edhe ato tė veriut dhe kėshtu mė 29 nėntor 1944 u ēlirua krejt Shqipėria.
Gjatė luftės nacionalēlirimtare pjesa mė e madhe e rinisė dhe tė tjerė qė ishin tė aftė pėr luftė, kishin marrė vullnetarisht pjesė nė ushtrinė nacionalēlirimtare, si nė Brigatėn e I S, nė Brigatėn e VI S, nė Brigatėn e VIII S, nė Brigatėn e XIV S nė Brigatėn e XIX S dhe nė Brigatėn e XX S.
Pjesėmarrėsit aktivė qė shkuan vullnetarisht nė radhėt e ushtrisė nacionalēlirimtare, tė cilėt kanė qėne te inkuadruar nė brigata e batalione tė ndryshme kanė qėnė gjithėsej 38 dhe tre tė tjerė kanė marrė pjėsė nė komandėn e vendit. Kėta janė :
1. Turhan Mato Nė Brigatėn e I-rė S
2. Osman Memi “ “ “
3. Azem Ēeli “ “ “
4. Shefqet Brinja “ “ “
5. Sadik Mehmeti “ “ “
6. Sami Kofina “ “ “
7. Pasho Zhupa “ “ “
8. Nafiz Bezhani “ “ “
9. Bektash Gėdo “ “ “
10. Bexhet Brinja “ “ “
11.Shaze N.Mita Nė Brigatėn e VI S
12. Sefto Gjoni Nė Brigatėn e VIII S
13. Damo Gjoni “ “ “
14.Fuat Brinja “ “ “
15. Nazmi Brinja “ “ “
16. Nevzat Brinja “ “ “
17. Mezan Shkurti “ “ “
18. Naxhi Zhupa “ “ “
19.
20. Lavdosh Zani “ “ “
21. Shuquri Sadikaj Nė brigatėn e XII S
22. Muhamet Malo “ “ “
23. Rufet Ruko “ “ “
24. Razip Gjoni Nė Brigatėn e XIV S
25. Bilal Dusha Nė Brigatėn e XVI S
26. Mehmet Dusha Nė Brigatėn e XIX S
27. Levend Gjoni “ “ “
28. Azem Gjoni “ “ “
29. Naxhe Mataj “ “ “
30.Ali Dukagjini Nė Brigatėn e XX S
31. Hiqmet Dusha Batalioni “Aasim Zeneli”
32. Iljaz Kofina “ “ “
33. Resul Mita “ “ “
34. Ahmet Haxhiu “ “ “
35. Mustehak Ēallo “ “ “
36. Malo Malo “ “ “
37. Lutfi Dusha Batalioni i rinisė Kurveleshit
38. Fuat Mati Ēeta e Fterrės
39. Halil Mato Komanda e vendit
40. Remzi Braho Komanda e vendit
41. Dilaver Shkurti Komanda e vendit
Pjesa mė e madhe e partizanėve tė sipėrm kanė bėrė pjesė nė ēetėn vullnetare “Fuat Mato” tė Fterrės, tė cilėt nė kėtė ēetė u kalitėn si luftėtar tė vendosur.Nga pjesėtarėt nė luftė nė pragun e ēlirimit 15 prej tyre morėn gradėn e oficerit dhe u dekoruan me urdhėra e medalje tė ndryshme.
Nė luftime tė ndryshme me armiqtė nga Fterra ranė 5 dėshmorė :
1.- Fuat Jashar Mato, bėnte pjesė nė ēetėn e fshatit. U vra mė 27 janar 1943 nė sulmin e bėrė nė postbllokun e Borshit kundėr italianėve. Fuati,megjithėse i ri nė moshė, kishte njė urrejtje tė madhe pėr fashizmin. Ai ishte i vendosur deri nė fund pėr luftėn qė duhej bėrė kundėr armikut, kjo u vėrtetua edhe nga fakti, sepse ai pa pėlqimin e shokėve shkoi dhe mori pjesė nė sulm.
2.- Hiqmet Iljaz Dusha, bėnte pjesė nė Batalionin “Asim Zeneli”, u vra mė datėn 30 gusht 1943 nė sulmin e bėrė kundėr italianėve qė ndodheshin tė vendosur nė Kalanė e Libohovės. Hiqmeti nė vitin 1940 mbaroi shkollėn Normale tė Elbasanit. Aktivitetin revolucionar e kishte filluar qė nė bankat e shkollės nga viti 1938, kur pėr qėndrin antizogist, nė kėtė vit, u pėrjashtua nga shkolla pėr tre muaj. Me ardhjen e Italisė fashiste mė 7 prill 1939 mori pjesė nė demostratat qė u bėnė nė luftė kundėr fashistėve italianė. Si mbaroi shkollėn Normale, nė shtator 1940 me kėrkesėn e tij u emrua mėsues nė vendlindjen e tij, me qėllim qė tė organizonte luftėn kundėr fashizmit.
Qė nė fillim ai vazhdoi njė aktivitet tė gjerė jo vetėm me bashkėfshatarėt e tij dhe sidomos me rininė e fshatit, por edhe nė fshatrat fqinje si nė Borsh, Ēorraj, Kuē etj. Shtėpia e tij ishte qendėr kryesore pėr aktivitetet revolucionare qysh nga fillimi i vitit 1942 deri nė ēlirim. Aty strehoheshin mė shumė shokėt e partisė qė vinin nė fshat, njėkohėsisht grumbulloheshin materiale tė ndryshme tė partisė. Megjithėse Hiqmeti nė radhėt e partisė komuniste Shqiptare u pranua me vonesė nė shkurt 1943, ai bėnte punėn e partisė qysh nga krijimi i saj. Bėnte mbledhje tė fshehta qysh nė fillim tė vitit 1942, kishte krijuar grupe edukative. Rinia dhe burrat e fshatit kishin besim nė fjalėt e tij. Shtėpia e familjes sė tij gjatė tėrė kohės sė luftės deri nė ēlirimin e vendit ka qėnė njė nga bazat mė me rėndėsi e lėvizjes. Fshati nėn udhėheqin e tij ishte kompakt dhe i gatshėm pėr ēdo veprim kundėr fashizmit. Nė muajin qershor 1943 me krijimin e ēetės “Toto Bolena” ai shkoi si komisar i kėsaj ēete dhe mė vonė, nė fillim tė muajit gusht 1943 nė batalionin “ Asim Zeneli”.
3.- Osman Hamdi Memi qė bėnte pjesė nė Brigatėn e I-rė S. U vra mė 9 maj 1944 nė luftimė me forcat naziste gjermane nė Gjinar tė Elbasanit. Osmani ka qėnė rritur jetim dhe nė gjėndje ekonomike shumė tė varfėr. Nė luftimet qe zhvillonte brigata e I-rė S ky ishte shumė i vendosur dhe trim i dalluar.
4.- Turhan Jashar Mato. Bėnte pjesė nė radhėt e Brigatės sė I-rė S. U plagos rėndė nė fund tė muajit prill 1944 nė luftimet me gjermanėt pėr ēlirimin e Pogradecit dhe mė vonė vdiq mė 25 maj 1944 nė spitalin partizan tė Vlushes nė Skrapar. Turhani ka qėnė nė gjendje ekonomike tė keqe, ishte futur shėrbėtor nė njė familje pėr tė vazhduar shkollėn e mesme. Aktivitetin revolucionar e kishte filluar qysh nė bankat e shkollės nė Elbasan. Mė 1 maj 1943, nė prag tė provimeve, Turhani si i ri komunist, duke iu pėrgjigjur thirrjes sė partisė , jo vetėn qė u arratis vetė nga shkolla normale por u dallua edhe pėr iniciativė e organizim nė arratisjen e njė grupi tė madh tė rinjsh nga shkolla pėr tė shkar partizanė. Ai mori pjesė nė batalionin partizan tė Dumresė. Me formimin e Brigatės sė I-rė S. nė gusht 1943 u inkuadrua vullnetarisht nė radhėt e kėsaj brigate. Ai shquhej si guximtar, trim e komunist i vendosur nė vijėn e partisė, pėr triumfin e idealeve komuniste.
5.- Azem Ēeli bėntė pjesė nė Brigatėn e I-rė S. U vra nė muajin maj 1944 nė pėrpjekje me ushtritė naziste gjermane nė vendin e quajtur “Guri i Prerė”. Azemi ka qėnė shumė i varfėr dhe i rritur nė mjerime zbathur e zhveshur. Ne brigatė ka qėnė i vendosur dhe trim i dalluar.
Pėrveē dėshmorėve, gjatė luftės nacionalēlirimtare nė pėrpjekje me armikun janė plagosur: 1. Shuquri Sadikaj 2. Bilal Dusha 3. Sefto Gjoni 4. Naxhi Zhupa 5. Pasho Zhupa, qė bėnin pjesė nė repartet e ndryshmė partizane.
Gjatė luftės nacionalēlirimtare ka punuar qysh nga janari i vitit 1943 nė fshat Mehmet Dusha, i cili ne dhjetor tė vitit 1943 u ngarkua si komisar i batalionin “Dishnica”, mandej komisar i grupit tė V-tė, komandant i grupit tė I-rė tė zonės sė parė operative Vlorė - Gjirokastėr dhe nė gusht tė vitit 1944 nė formimin e brigatės XIX S. si zėvendėskomandant i kėsaj brigate.
Gjatė luftės nacionalēlirimtare kanė punuar edhe kėta shokė :
1.- Safet Memi, i cili qysh nė muajin gusht 1943 qė erdhi nė Fterrė u aktivizua menjėherė. Pak mė vonė u pranua anėtar partie dhe mbas operacionit tė dimrit 1944 u ngarkua sekretar i organizatės bazė(celulės) tė fshatit, funksion tė cilin e mbajti deri nė ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė.
2.- Shaban Mita, i cili qysh nė vitin 1942 qė erdhi nė fshat u aktivizua sidomos pėr pėrgatitjen e materialeve propagandistike. Nė fillim drejtoi rininė, e aktivizonte kėtė, bėnte punė edukative me ta dhe kryente detyrat qė i ngarkoheshin nga partia.
3.- Bilal Dusha, qysh nė muajin dhjetor 1942 qė erdhi nė fshat u aktivizua dhe kryente tė gjitha detyrat qė i ngarkoheshin nga partia. Nė prill 1944 shkoi vullnetar partizan nė grupin e I-rė tė zonės sė I-rė operative, nė gusht 1944 nė brigatėn e XVI-tė S. me funksion zėvendės komisar kompanie deri nė ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė.
4.- Eqerem Kofina, u aktivizua nė fshat qysh nga viti 1942 dhe mė vonė si antar partie punoi nė fshat duke kryer detyra tė ngarkuara deri nė ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė..
Pėrveē shokėve komunistė qė u pėrmendėn mė lartė e qė drejtonin jetėn politike tė fshatit, gjatė luftės, ėshtė pėr tu pėrmendur edhe Shuquri Sadiku, i cili si komandant i ēetės sė Fterrės ka udhėhequr kėtė nė aksione tė ndryshme. Nė muajin gusht 1944 ai u inkuadrua nė Brigatėn e XII S. dhe u caktua komandant kompanie deri nė ēlirimin e plotė tė Shqipėrisė.
Gjatė luftės u aktivizuan nė terren me punėra tė ndryshme dhe persona tė tjerė tė organizatave tė ndryshme siē janė:
1. Dilaver Shkurti me rininė
2. Ismet Elezi me rininė
3. Rait Braho me rininė
4. Zonjė Kofina me rininė
5. Ballkėze Korkuti me rininė
6. Barjame Brinja me rininė
7. Sadete Mėrkuri me rininė
8. Hava B. Mita me gruan
9. Faro Shehe me gruan
10. Hanko Ēele me gruan
11.Gjulza Korkuti me gruan
12. Vahide Mato me gruan
13. Selime Dusha me gruan
Nė prag tė ēlirimit e mė vonė kanė qėnė tė dalluara pėr aktivitetin e tyre edhe kėto gra:
14. Hava Ruke me gruan
15. Mejreme Dautaj me gruan
16. Tike Ēallo me gruan
17. Kamber Brinja aktivist i dalluar dhe pjesėmarrės nė luftė
18.- Halil Mato nė komandėn e vendit dhe nė kėshillin nacionalēlirimtar.
19. Lame Xhama nė kėshillin nacionalēlirimtar
20. Qazim Gjoni nė kėshillin naciomalēlirimtar
21. Ago Dusha nė kėshillin nacionalēlirimtar
22. Sherif Dusha nė kėshillin nacionalēlirimtar
23. Belul Brinja nė kėshillin nacionalēlirimtar
24. Shefqet Shkurti nė kėshillin nacionalēlirimtar
25. Zilfo Malo nė kėshillin nacionalēliriktar

Periudha e luftės nacionalēlirimtare pėr fshatin Fterrė paraqet kėto karakteristika:
1.- Populli i Fterrės krah pėr krah me popujt e fshatrave tė tjera tė Kurveleshit, qė me krijimin e Partisė Komuniste Shqiptare, simbas direktivave tė saj u bashkua rreth frontit nacionalēlirimtar, mori pjesė aktive kundėr pushtuesve fashistė, ngriti nė njė shkallė mė tė lartė traditat e vjetra luftarake, tregoi patriotizėm tė flaktė masiv. Ėshtė veēori e kėtij fshati qė pjesa dėrmuese e nėpunėsve dhe intelektualėve braktisėn me pėrbuzje aparatin shtypės dhe u hodhėn nė anėn e popullit, me luftėn nacionalēlirimtare
2.- Pjesėmarrja masive e popullit nė luftė ishte rezultat i vijės sė drejtė marksiste-leniniste tė Partisė Komuniste, tė ndjekur e tė zbatuar nė mėnyrė konseguente nga komiteti qarkor, nga komiteti i krahinės dhe organizata bazė e partisė (celula) e fshatit. Partia gjatė kohės sė luftės ishte koka drejtuese, udhėheqėsia dhe organizatorja e luftės sė popullit tė Fterrės. Asnjė grup tjetėr ose organizatė kriminale nuk arriti tė bėnte me vete masat e popullit, megjithė pėrpjekjet e shumta sidomos tė Ballit Kombėtar.
3.- Nė kushtet e luftės nacionalēlirimtare u zhvillua dhe lufta klasore brenda fshatit kundėr pikpamjeve tė gabuara. qėndrimeve oprtuniste e veprimeve tė personave tė caktuar, por merita historike e organizatės sė partisė ishte se ajo diti tė zgjidhte kontradiktat pa kaluar nė vlla-vrasje qė pėrpiqej tė shkaktone Balli Kombėtar.
4.- Organizata e partisė krijoi dhe drejtoi levat e saj, tė cilat mobilizuan masat nė luftė.
Njė rol i veēantė i pėrket rinisė, e cila qė nga fillimi dhe gjer nė fund u tregua besnike e vijės sė partisė. Kjo i dedikohet punės sė madhe tė organizatės bazė tė partisė (celulės), rolit udhėheqės tė saj.Organizata e partisė (celula) pati si rezervė dhe ndihmėse krysore organizatėn e rinisė komuniste dhe rinisė antifashiste e cila pėrfsdhinte tėrė rininė e fshatit, djem e vajza. Rolin drejtues e luante rinia komuniste, e cila sipas direktivave tė partisė e mobilizonte rininė dhe e hidhte nė aksione tė ndryshme. Rinia e Fterrės luante njė rol tė rėndėsishėm nė aktivitetet e saj politike, kulturore, arsimore etj. pėr propagandimin e ideve tė partisė, pėr luftėn nacionalēlirimtare, jo vetėn brenda fshatit, por edhe nė fshatra tė tjera tė Kurveleshit dhe tė Bregdetit.
Pėr vetė faktin se nė gjirin e rinisė kishte edhe ish nxėnės tė shkollave tė mesme organizata vendosi tė vinte nė skenė dramėn “Lulja e Kujtimit”. Nė fakt kjo dramė u shfaq pas operacionit tė qershorit 1944 nė fshat, nė Kuē nė fshatrat e Kurveleshit dhe deri nė gusht 1944 nė tė gjithė fshatrat e ēliruara tė bregdetit dhe mė nė fund nė qytetin e ēliruar tė Sarandės. Ēfaqet e dramės luajtėn rol tė madh edukativ pėr rritjen e patriotizmit nė masat e gjera tė fshatarėsisė.
Tė rinj nga Fterra u ngarkuan nga partia pėr tė ēelur shkollėn e fshatit, menjėherė pas operacionit tė dimrit 1944 dhe pėrhapjen e shkollave nė fshatrat e gjera gjer nė krahinėn e Rrėzomės.
Qė nga prilli i vitit 1944 tre nga tė rinjtė bėnin pjesė nė komitetin e rinisė tė krahinės sė Kurveleshit tė Poshtėm dhe mė vonė, gusht 1944, edhe nė komitetin e rinisė pėr rrethin e Kurveleshit.
Njė rol tė rėndėsishėm ka luajtur edhe mėsuesi revolucionar Hiqmet Dusha, i cili e ktheu shkollėn e fshatit nė vatėr edukimi patriotik tė brezit tė ri, nė vatėr tė pėrhapjes sė ideve tė Partisė Komuniste Shqiptare, duke propaganduar nė shkollė qė nė vitin 1942 pėr idetė e partisė, idetė e revolucionit tė tetorit, pėr 1 majin si festė e klasės punėtore etj.
Ėshtė kuptimplotėė fakti qė nga fshati i Fetrrės me njė popullsi prej 600 frymė, muarrėn pjesė me armė nė dorė nė repartėt partizane 40 veta pa pėrmendur kėtu ēetėn e fshatit, burrat dhe gratė etj qė vepruan nė prapavijat e sigurta gjatė gjithė kohės sė luftės nacionalēlirimtare.
Direktivat e partisė komuniste Shqiptare dhe themeluesit tė saj shokut Enver Hoxha, u bėnė forcė e madhe mobilizuese, qė shpuri nė fitoren historike tė 29 nėntorit 1944.
Nė kėtė dokument historik nuk mund tė bėhet asnjė ndryshim nga cilidoqoftė, pėrveē komisionit tė caktuar qė e pėrpiloi.

K O M I S I O N I :
Anėtar Anėtar Anėtar Kryetar i komisionit
Bilal Dusha Shaban Mita Safet Memi Mehmet Dusha

Anėtar Anėtar Anėtar Anėtar
Ismet Elezi Eqerem Kofina Pasho Zhupa Shyqyri Sadiku
Korrik 1971.


II.- PERIUDHA PAS ĒLIRIMIT

Nė katundin Fterrė pas ēlirimit tė vendit, njė pjesė e madhe e fshatarėve qė morėn pjesė nė luftė dhe tė tjerė, duke iu pėrgjigjur thirrjes sė partisė u ngarkuan me detyra tė ndryshme shtetėrore si dhe nė ndėrtimin e veprave si psh nė Kombinatin e Tekstileve “Stalin” ku erdhėn shumė familje, ata qė mbetėm nė fshat i qėndruan kurdoherė besnik politikės sė partisė dhe tė qeverisė, u treguan vigjilentė ndaj ēdo tentative tė armiqve tė jashtėme tė brendshėm tė pushtetit popullor. Ata ju pėrgjigjėn me gatishmėri thirrjeve tė partisė pėr tė forcuar pushtetin popullor, pėr tė ruajtur si sytė e ballit pavarėsinė, lirinė dhe fitoret e aritura.
Gjatė revolucionit popullor uniteti i popullit rreth partisė u forcua edhe mė shumė. Gjatė gjithė kėtyre vjetėve pas ēlirimit, populli i Fterrės ka pėrkrahur dhe pėrkrah pa rezerva politikėn e drejtė marksiste-leniniste tė partisė sonė tė udhėhequr nga shoku Enver Hoxha. Ai ėshtė shprehur kundėr imperializmit me atė amerikan nė krye, kundėr revivionistėve modernė me ata hrushovianė nė krye, kundėr tė gjithė armiqve te republikės e tė partisė tonė.
Fteriotėt marrin pjesė aktive nė ēetat vullnetare tė vetėmbrojtjes, rritin ēdo ditė gatishmėrinė luftarake pėr mbrojtjen e atdheut tonė socialist. Nė fshat, ashtu si nė tė gjithė Shqipėrinė, ekziston njė gjendje politike e shkėlqyer, njė unitet i ēeliktė rreth partisė. Populli i Fterrės u kėndon dėshmorėve tė fshatit tė rėnė gjatė luftės nacionalēlirimtare me kėto vargje :

... O Fuat qė s’tė harrojmė si rini,
Se ti thoshe do luftojmė pėr liri,
Ne shtypjen nuk e durojmė nė shtėpi,
Qė nė pėrpjekje tė parė ti re fli
Nga njė derė dy vėllezėr pėr atdhe...
Hiqmet Dusha komisari bėhen tre,
Osman Memi lule djalė qė s’u kthye,
Azem Ēeli partizan ti ku je,
Shqipėria ėshtė rrit e lulėzon
Emrat tuaj nga zėmra s’i largon,
Ka partinė timoniere qė drejton,
Ka Enverin si yll drite qė ndriēon,
Gjaku juaj biu mirė e lindi plot,
Armiku nė piramide nuk vjen dot,
Se ka popullin tė gjithė qė del zot,
Dhe pėr juve ka respekt dhe derdh lot,
Heroizmi qė treguat ėshtė i rrallė,
Se konditat qė luftuat ishin acar,
Vazhdimisht juve fituat mbi barbar,
Flamurin ju e nderuat, ideal.
Ai do tė rrojė pėr jetė gjithėmonė,
Se ka trim me tė vėrtetė pėr timon,
Kapiten pėr nė fėrtunė, siē i thonė,
Gjithė bota nga Enveri pėrfiton.

RINDĖRTIMI I FSHATIT

Pasi u ēlirua vendi nga armiqtė, pushteti popullor mori masa pėr rindėrtimin e fshatit. Kėshtu nė vitin 1946 nga partia u dha orjentimi pėr krijimin e komisionit tė rindėrtimit nė fshat, i cili mori masat e para organizative.
Nga ana e shtetit u dėrguan personeli teknik dhe materialet e nevojshme qė nuk mund tė gjendeshin nė vend. Puna vazhdoi gati njė vit gjersa u bėnė nė gjendje banimi tė gjithė shtėpitė. Entuziazmi i popullit nė punė vullnetare pėr rindėrtimin e fshatit ishte jashtėzakonisht i madh dhe pėr kėtė fshati i Fterrės u dekorua nga Presidiumi i Kuvendit Popullor me medaljen e punės. Veē shtėpive u rindėrtuan shkolla qė ishte djegur dhe u ngritėn tė reja ndėrtesat ku u vendos kėshilli popullor i fshatit dhe dyqani i kooperativės sė konsumit ( nė fillim tė vitit 1947).
Krijimi i dyqanit tė konsumit ishte njė sukses se krijoi kushte pėr shkėmbimin mė tė mirė tė popullit i cili mė parė ishte i detyruar qė pėr tė blerė njė kg kripė ose vajguri tė bėnte disa km rrugė tė shkonte nė fshatra tė tjera si nė Kuē, nė Borsh e shumė larg. Dyqani u zgjerua dhe u forcua nga viti nė vit duke i furnizuar fshatarėt tani me materiale tė konsumit tė gjerė. Ky dyqan luajti rol pozitiv pėr forcimin e lidhjeve fshat-qytet dhe tė aleancės sė klasės punėtore me fshatarėsinė.
Nė vitin 1955 nė fshatin Fterrė, mbi kėrkesėn e popullit dhe tė pushtetit lokal dhe me ndihmėn teknike tė shtetit, filluan punimet pėr hidrocentralin e fshatit i cili u inagurua mė 25 nėntor 1955. Kjo ishte njė vepėr madhėshtore qė ndėrtohej nga pushteti popullor nė kėtė fshat tė Kurveleshit, i cili ishte nga tė parėt bashkė me Kuēin qė morėn dritė elektrike mbas ēlirimit.
Ndėrtimi i hidrocentralit krijoi mundėsi qė tė vihet nė pėrdorim tė gjerė drita elektrike, tė zgjerohet rrjeti i radiove nė fshat dhe sot pjesa dėrmuese e fshatit ka radio nga e cila pėrhapet fjala e partisė dhe mėsimet e shokut Enver Hoxha.

KOLEKTIVIZIMI I BUJQĖSISĖ

Pas vendosjes sė pushtetit popullor qė ishte firtorja mė e madhe historike, nė fshatin Fterrė u bė kolektivizimi i bujqėsisė, revolucion i madh ekonomik. Ky revolucion ashtu sikurse lufta nacionalēlirimtare dhe revolucioni popullor u udhėhoq nga organizata bazė e partisė. Ajo zhvilloi njė punė tė dendur edukative, skjaruese e bindėse me tė gjithė fshatrat. Si rezultat i kėsaj pune u arrit qė i gjithė fshati i bashkuar tė pėrqafojė direktivėn e partisė dhe me vullnet tė lirė tė krijojė brenda ditės kooperativėn bujqėsore mė 10 mars 1956. Arritja e kėsaj fitorje tė madhe shėnoi kthesėn nė jetėn e fshatrėsisė tė Fterrės. Nė vend tė pronės private tė vogėl e tė shpėrndarė u krijua prona ė pėbashkėt. Nė vend tė marrėdhėnieve kapitaliste nė prodhim u vendosėn marrėdhėnie socialiste pa shfrytėzim tė njeriut nga njeriu. Kooperativa bujqėsore u rrit e u zhvillua nėpėrmjet njė lufte tė ashpėr me vėshtirėsitė e rritjes.
Njėkohėsisht organizatės sė partisė i ėshtė dashur tė bėjė punė tė dėndur edukative me fshatarėt kooperativistė, pėr tė rrėnjosur tek ata dashurinė pėr punėn, pėr pronėn kolektive, pėr tė vėnė interesat e pėrgjithshme mbi interesat vetiake, pėr tė shrėnjosur nga psikollogjia e fshatarit ndjenjėn e pronės private dhe tė individualizmit e tė egoizmit dhe pėr tė kalitur tek ata ndjenjėn e kolektivizmit. Nė kėtė fushė ėshtė zhvilluar luftė midis sė resė dhe sė vjetrės e cila vazhdion e do tė vazhdojė, pėr arsye se edukimi komunist i fshatarėsisė kooperativiste ėshtė njė proēes i gjatė dhe i koklavitur. Nėpėrmjet luftės klasore u rrit e u forcua e u zhvillua kooperativa jonė bujqėsore. Rapsodi popullor kėndon :
... Shok e shoqe vini re,
Si na mėson partia ne,
Tė ndėrtojm jetėn e re.
U mbush viti qė kur ne,
U mblodhėm nė asmble,
Me gėzim e me hare,
Ngritėm kooperativėn e re,
U derdh masa si rrufe
Ēkallmoi gur e dhe
Tek bėri ēakalli fole
Ėshtė ēelė arė e re
E kthyer nė bahēe
Tek kish gjėmba e pėrralle,
Atje tek s’prodhohej fare,
Ėshtė mbushur portokale
Portokale e lejmona,
Me kėto krahėtė tona,
E ardhmja ėshtė e jona.
Edhe pse s’shkel kėmba e taktorit
Do t’a ēpojė maja e plorit.
Shėndosh krahu prej ēeliku,
Ja dhe drit’ e elektrikut
Ē’i verboi sytė armikut.
Mė 16 tetor 1961 kooperativa bujqsore e Fterrės u bashkua me kooperativėn e Borshit dhe tė Ēorrajt duke formuar kooperativėn e bashkuar “16 Tetori”, me rastin e ditėlindjes sė udhėheqėsit tonė tė madh, shokut Enver Hoxha. Kooperativa e bashkuar “16 tetori” pėrparon me shpejtėsi dhe perspektiva tė mėdha nė rrethin e Sarandės.
Me kryerjen e revolucionit ekonomin nė fshat u zhduk prona e vogėl private dhe u vendosėn marrėdhėniė socialiste nė prodhim, ndryshoi dhe struktura klasore e fshatit. Tani ekziston vetėm njė klasė - fshatarėsia kooperativiste. Revoilucioni ekonomik, ndryshimet cilėsore nė strukturėn e klasave i hapėn rrugė revolucionit ideologjik e kulturor.



ARSIMI DHE KULTURA

Fteriotėt kanė filluar tė ndjekin arsimin dhe kulturėn qė para vitit 1850. Ata tė rinj qė kishin etje tė madhe pėr dituri dhe mundėsi ekonomike nė fillim merrnin disa njohuri nga hoxha i fshatit pėr tre vjet rrjesht dhe pastaj vazhdonin shkollat e ulėta dhe tė mesme nė ēamėri e gjetkė.
Me themelimin e shkollės laike me vilajetin e Janinės nė fillim tė shekullit XX disa tė rinj nga fshati ndoqėn kėto shkolla dhe morėn dėftesa pjekurie. Nė fakt mė 1878 Isa Hizmua kishte filluar tė pėrkthentė nė shqip nga literatura arabe dhe tė shkruante vargje me alfabetin arab pėr mėrgimin. Pamvaresisht nga notat fetare qė pėrshkonin shkrimet e tij, nė tė spikaste patriotizmi, dashuria pėr gjuhėn shqipe, pėr fshatin, pėr mėmėdheun. Dėshira pėr tė mėsuar, pėr tė luftuar analfabetizmin zjente nė zemrat e gjithė fshatarėve tė cilėt filluan tė hedhin hapat e para.
Njė rol tė rėndėsishėm luajti hapja e shkollės nė fshat mė 1910, ku nė fillin jepej mėsim nė turqisht, e mė vonė pas luftės Balkkanike e sidomos nga viti 1917, nė gjuhėn shqipe. Kjo ka vazhduar nė sajė tė pėrpjekjeve tė mėdha tė vetė fshatarėve. Mė vonė nėpėrmjet vėshtirėsive e sakrificave tė mėdha djemtė e fshatit vazhduan tė ndjekin shkollat e ndryshme. Ata kėrkonin bursė, por nuk u jeptė shtėti feudalo-borgjez sepse ato rezervoheshin pėr bijt e tė pasurve. Vetėm pas vendosjes sė pushtetit popullor, si pėr gjithė rininė shqiptare, u japėn dyert e shkollave.
Shkolla e Fterrės pėr rolin dhe traditėn e saj pėr pėrhapjen e arsimit ėshtė dekoruar nga Presidiumi i Kuvendit Popullor, me urdhėrin e punės. Tani sė fundi ėshte ngritur shkolla 8-vjeēare.
Nė pragun e ēlirimit tė Shqipėrisė nė Fterrė njė pjesė e banorėve ka pasė arsimin fillor, njė pjesė e kufizuar arsimin unik dhe 11 veta me arsim tė mesėm.
Rinia e Fterrės ka pasė etje tė madhe pėr tė vazhduar shkollat. Kėta pėr tė vėnė nė jetė edhe porosinė e udhėheqėsit tonė tė madh shokut Enver Hoxha, i cili mė 25 qrshor 1947, qė kishte ardhur nė Kuē me rastin e festės sė Kurveleshit, i porositi qė : “ Rinia e krahinės sė Kurveleshit bėri njė luftė heroike pėr ēlirimin e vendit dhe ka nxjerrė me qindra kuadro oficerė, por tashti prej Kurveleshit duhet tė vazhdojnė shkollat dhe tė dalin me qinda kuadro tė reja si inxhinierė, doktorė, profesorė, juristė etj, qė tė jenė kuadro pėr tė drejtuar e ndėrtuar socializmin nė vendin tonė”.
Fshati ynė deri nė ēlirimin e atdheut nuk kishte asnjė kuadėr me arsim tė lartė. Kurse sot me kujdesin e partisė dhe me ndihmėn e pushtetit popullor kanė mbaruar arsimin e lartė 90 veta, nga tė cilėt 62 me arsim tė plotė tė lartė. Nga kėta dy janė kandidatė tė shkencave, kurse 7 janė petagogė ose punonjės shkencorė tė Universitetit Shtetėror tė Tiranės. Gjithashtu vazhdojnė studimet e larta njė numėr i madh studentėsh.. Pėrveē kėtyre kanė mbaruar arsimin e mesėm mbi 150 persona.
Rapsodi popullor i kėndon kėshtu fshatit :
... O i shtrenjti fshati im,
Ti rrite djem me guxim,
Si nė luftė dhe nė ndėrtim,
Ēdo gjė vėnė nė shėrbim,
Nė shėrbim tė shoqėrisė,
Nė rrugėn qė kemi nisė,
Nėn flamurin e partisė...
Sot tė gjithė fteriotėt pa pėrjashtim brenda dhe jashtė fshatit, nė sektorėt e punės ku ndodhen, punojnė qė tė gjithė me ndėrgjegje tė lartė dhe me vrull revolucionar kudo qė caktohen, pėr tė zbatuar porositė e partisė, pėr tė vėnė nė jetė vijėn e saj dhe pėr tė realizuar direktivat e planeve pesėvjeēare tė aprovuara nga kongrest e partisė pėr forcimin e ekonomisė tonė socialiste dhe pėr mbrojtjen e atdheut.
E gjithė periudha pas ēlirimit karakterizohet nga pjesėmarrja masive e burrave, grave, tė rinjve, tė rejave dhe pionierėve nė veprimtarinė e ndėrtimit socialist tė vendit.Pas ēlirimit tė plotė tė Shqipėrisė tė rinjtė dhe tė rejat e Fterrės me entuziazėm revolucionar u hodhėn nė punė pėr ndėrtimin e fshatit tė djegur, pėr rimėkėmbjen e ekonomisė sė shkatėrruar. Ata iu pėrgjigjėn thirrjeve tė Partisė pėr tė marrė pjesė aktive nė aksionet lokale e kombėtare. Nė fakt qė nė Rrugėn e Rinisė Kukės - Peshkopi (1946) 18 tė rinj e tė reja nga Fterra shkuan vullnetarė dhe njėri prej tyre bėnte pjesė edhe nė shtabin e zonės A si pėrgjegjės agjitacioni e propagande. Mė vonė nė ndėrtimin e hekurudhės Tiranė - Durrės - Elbasan, shumė tė rinj e tė reja shkuan vullnetarė, e ndėrmjet tyre njėri u caktua me detyra me pėrgjegjėsi. Nė tė gjitha aksionet e mė vonė nė ditėt tona, tė rinjtė e tė rejat e Fterrės kudo e kurdoherė janė treguar tė gatshėm tė japin kontributin e tyre nė ndėrtimin socialist tė vendit.
Kontribut tė shkėlqyer kanė dhėnė gratė e fshatit me ndihmėn e pakursyer jo vetėm gjatė luftės nacionalēlirimtare me pėrgatitjen e bukės, me larjen e teshave dhe mjekimin e partizanėve, por edhe me pjesėmarrjen e tyre aktive nė aksionet e rindėrtimit dhe tė ndėrtimit tė veprave tė mėdha. Me dhjetra gra punojnė sot veē bujqėsisė, edhe nė fabrika, uzina,kombinate nė shkolla e institucione kulturore. Midis tyre ka inxhiniere, mėsuese etj. Gruaja e Fterrės ndodhet nė vijėn e parė tė luftės kundėr zakoneve prapanike dhe pėrqafon mėsimet e partisė dhe tė shokut Enver.
Fjalimit historike tė shokut Enver Hoxha tė 6 shkurtit 1967 gruaja e Fterrės iu pėrgjigj me entuziazėm pėr heqien e ngarkesės nė krahė, pėr ndryshimin e veshjes dhe masa tė tjera, duke marrė vendime tė rėndėsishme pėr to. Duhet thėnė se nė fshatin tonė pėr shkak tė punės edukative tė partisė gjatė luftės nacionalēlirimtare e deri tani si dhe pėr shkak tė pėrhapjes sė arsimit dhe tė kulturės, nuk kanė qėnė problemet e shėmtuara tė fejesave tė mitura ose me shit-blerje tė grave, ose bashkėjetesė me dy gra. Pėr kėto arsye sot organizata e gruas nėn udhėheqien e organizatės bazė tė partisė nė fshat ka kushte tė favorshme pėr tė zhvilluar luftėn ideologjike kundėr mbeturinave tė tjera tė sė kaluarės.
Nė udhėheqie tė tė gjithė punės vetmohuese tė popullit ka qėnė dhe mbetet kurdoherė, organizata bazė e partisė.
Roli i kėshillit popullor dhe i organizatave tė tjera tė maave ka shkuar vazhdimisht duke u rritur e forcuar. Ato janė mbėshtetje e fuqishme pėr realizimin e ēdo direktive tė partisė nė fshat.
Fteriotėt tashti janė pėrfshirė nė valėt e mėdha pėr revolucionarizimin e mėtejshėm tė jetės sė vendit qė udhėhiqet nga partia jonė heroike e punės dhe shoku Enver Hoxha.
Ky historik u punua nga komisioni duke marrė edhe mendimet e sugjerimet e bashkėfshatarėve pėr ēėshtjet e ndryshme qė trajtohen mė lartė.

PĖR KRYESINĖ E KĖSHILLIT POPULLOR TĖ FSHATIT
SEKRETARI KRYETARI
Vera Haxhi Hamza Mehmeti

PĖR KRYESINĖ E FRONTIT DEMOKRATIK TĖ FSHATIT
SEKRETARI KRYETARI
Livan Dauti Qazim Gjoni

PĖR ORGANIZATĖN BAZĖ TĖ PARTISĖ FSHATIT
SEKRETARE
Hedie Shkurti

Fterrė, gusht 1971.
Shėnim :
Ky historik ėshtė marrė nga kopja e Muzafer Korkutit dhe u shtyp nė kompjuter nė korrik 1997.


Agron Xhama - Rruga Komuna e Parisit (Medar Shtylla)
Pall.ABC god.2 shkalla 1 ap.2
Tel: +355 4 2441014  Cel: 069 2154981
Tirana - ALBANI