Make your own free website on Tripod.com

FTERRA - ARSHIVE

Sipėrfaqja klima reshjet

Home
Historia
Arsimi, kultura
Popullsia, tradita, sociale
Kenge e bejte

SIPĖRFAQJA - KLIMA - RRESHJET NĖ FTERRĖ

SIPĖRFAQJA

Zona e Fterrės shtrihet nė rreth 4100 ha sipėrfaqe, 2500 ha janė me aktivitet ekonomik. 1600 ha shtrihen nė luginėn e Galishtit. Tokė e kultivuar ėshtė vetėm 200 ha, qė ndodhet nė brendėsi tė fshatit. Ndėrsa sipėrfaqa truall ėshtė rreth 30-40 ha. 2500 ha ėshtė e pyllėzuar me shkurre e pyje me gjelbėrim gjithėvjetor dhe me pemtari.

KLIMA
Klima ėshtė e butė, me ekuilibėr tė lagėshtirės, freskisė dhe temperaturės jo shumė tė lartė nė verė e me mikrozona dalluese te veēanta. Zotėrojnė erėrėt nga jugu me shpejtėsi mesatare 3-5 m/se. Nė mesditė haset puhia tokėsore.
Temperaturat mesatare vjetore lėkunden nė 12-15 grade C, nė dimėr 8-9 gradė C qė zbret deri nė 3-4 gradė C. Korriku arrin deri 20 gradė C, maksimalja 30 gradė C.

RRESHJET

Rreshjet arrijnė mesatarisht 1800 mm shi nė vit. Nė zonat e majave te maleve deri 2000 mm. Nė muajin mė tė thatė arrin deri 20 mm. Rreshjet maksimale ne 24 orė arrijnė deri nė 60 mm shi. Dėbora bie rrallė deri nė disa centimetra e zgjat disa orė e deri 1-2 ditė. Nė majat e maleve arrin 40-50 cm, nė zona tė veēanta edhe mė tepėr.

BURIMET KRYESORE...

Kushtet hidrometereologjike, topografike e gjeologjike kanė bėrė tė mundur sasira tė mėdha ujrash qė dalin nė formė burimesh. Nė sipėrfaqen prej 25oo ha rrjedhin rreth 20-25 milione m3 ujė ose rreth 0,6-07 m3/sek. Nė njė front prej 7-8 km. Burimet kryesore tė fshatit janė: Ngurrėza, Gjezhdanica, Ixori. Nė luginėn e fshatit janė burimet e Gurrės, tė Vidhezės dhe burime nė formė krojesh me prurje tė vogla. Nė Ngurrėz burojnė rreth 20 l/sek. Nė Ngurrėzėn 2 rreth 250 l/sek., nga burimi i Gjezhdanicės 500-600 l/sek. Burimi i Ixorit nxjerr 40 l/sek.
Relievi rreth kuotave 120 m deri 350-400 m pėrbėhet nga formacione flishe (shtuf), ndėrsa formacionet kryesore mbi kėto kuota pėrbėhen prej gėlqerorėve masivė. Kontakti i flisheve me gėlqerorėt, bėn qė ujrat tė priten e tė dalin nė formė burimesh nė sipėrfaqen e tokės. Ka depozitime tė mėdha ujore nė Ngurrėz dhe nė Ixuar, por njė pjesė e mirė dredhon e del poshtė nė Gjezhdanicė dhe nė Dukhila.
Burimet e fshatit kanė njė sipėrfaqe ujėmbledhėse nė rreth 6-7 km2, nga ku duhet tė dalin rreth 0,2-0,4 m3/sek, por dalin mė tepėr. Kontribuon nė kėto burime dhe lugina verore e Galishtit.
Studimet kimike dhe bakteriologjike tregojnė se ujėrat e Fterrės kanė tregues shumė tė mirė pėr t’u pirė dhe nė krahėsim me burimet e Bistricės, Tatėzatit, Kuēit e Smokthinės, janė ujra tė pastra, kanė pėrmbajtje mineralisimi tė Ca, Mg dhe HCO3 etj. qė nuk kalojnė 0,24 gr/lit. Veēanėrisht uji i Ngurrėzės ėshtė mė i mirė. Ujrat e Fterrės fortėsinė e kanė 8, ndėrsa temperaturėn 11,6° C. Studjues tė huaj parashikojnė tė pėrdorin burimet e Bistricės pėr pirje duke e pėrzier me ujrat e burimeve tė Fterrės.

...DHE VLERAT UJORE TĖ FSHATIT

Deri tani janė shfrytėzuar pėr tė pirė, pėr bujqėsinė e blegtorinė, fare pak pėr ujė komunal e industrial, pėr mullinj bloje dhe dėstila. Mė 1956 me ujrat e Icorit u ndėrtua hidroēentrali nė Fterrė me fuqi 25 kė/orė dhe prodhim vjetor 50.000 kė qė funksionoi pėr 20 vjet derisa u ndėrtua linja e tensionit tė lartė.
Pėr ujitje gjatė verės mund tė pėrdoren deri 250 l/sek. Pėr tė pirė deri 10 l/sek deri pėr 5000 banorė. Rrjeti i ujėsjellėsit ka nevojė tė rikonstruktohet, se ka mbi 20 vjet qė ėshtė ndėrtuar. Uji tjetėr mund tė shfrytėzohet pėr qėllime tė tjera. Nga ujrat qė bashkohen tek Ara e Maēe, nė Lumė, mund tė pėrfitohet njė energji elektrike rreth 10 milionė kė nė vit. Njė hidrocentral i tillė ėshtė me leverdi.
Ujėt e Fterrės mund tė gazohet. Pastėrtia dhe pėrbėrja e ujit, afėrsia nga Borshi dhe Bregdeti janė kushte tė favorshme pėr gazimin dhe tregtimin e tij, pse jo dhe eksportin. Ndoshta do t’i vijė koha.
Kushtet klimaterike dhe bukuritė qė gėzon Bėrda, si pikė dominuese, mund tė ndėrtohet njė pikė ose fshat turistik ku shfrytėzohen tė mirat e malit e tė detit. Investimi kėrkon bashkėpinim me tė huajt.
Ing. Islam ZHUPA
Nr.3 – shtator, 1997

Enter supporting content here

Agron Xhama - Rruga Komuna e Parisit (Medar Shtylla)
Pall.ABC god.2 shkalla 1 ap.2
Tel: +355 4 2441014  Cel: 069 2154981
Tirana - ALBANI