Make your own free website on Tripod.com

FTERRA - ARSHIVE

Historiku i arsimit

Home
Historia
Arsimi, kultura
Popullsia, tradita, sociale
Kenge e bejte

NGA HISTORIKU I ARSIMIT TĖ FSHATIT FTERRĖ.

Historia e arsimit tonė kombėtar dhe e shkollės shqipe ėshtė e shkruar me vuajtje e sakrifica,me mund e gjak,ajo ėshtė njė rrugė historike dhe e lavdishme. Gjatė jetės sė tij shumė vjeēare edhe populli i Fterrės ėshtė pėrpjekur pėr arsimin dhe kulturėn,pėr dritė e pėrparim dhe i ka shkrirė nė njė tė vetme me luftėn pėr lirinė dhe pavarėsinė.
Nė kėto pėrpjekje e luftėra janė hedhur dhe hapat e para nė rrugėn e arsimit nė Fterrė. Jo mė kot kur ndonjė tė pyet nga je dhe i pėrgjigjej nga Fterra,ai tė thotė:”Ju fteriotėt jeni me kulturė”
Vlerėsim tė madh pėr arsimin dhe kulturėn e Fterrės ka bėrė edhe shoku Enver Hoxha. Gjatė njė bisede tė zhvilluar nė korrik 1954 me bashkėfshatarin tonė Zeko Braho, ai i ka thėnė :”Fterra ėshtė e njohur nė tėrė qarkun e Gjirokastrės. Ka njerėz shumė tė mirė. I jeni qepur prej kohėsh kulturės ju fteriotėt. Me shpirt nė dhėmbė e me hismeqarllėk kanė mėsuar disa nga tė parėt tuaj...Kam dėgjuar se shumė djem e vajza fteriote janė bėrė mėsues. Zanat nga mė tė bukurit dhe mė tė nevojshmit. Tė pėrhapėsh dritėn e diturisė ėshtė njė detyrė e madhe patriotike dhe kėtė ju mund ta bėni mirė,se jeni njerėz tė punės e tė besės,jeni bij tė denjė tė nėnės Shqipėri.”. Vlerėsime te tilla nga udhėheqės janė bėrė edhe herė tė tjera
Fshati ynė si dėshmojnė disa dokumente historike dhe gjetje tė pakta arkeologjike ėshtė i vjetėr dhe historia e tij nis nė thellėsi tė shekujve. E vjetėr ėshtė edhe dėshira pėr arsim,dituri dhe shkrim-kėndimin nė gjuhėn amtare nė popullin e Fterrės. Ajo ka nisur shumė mė parė se tė ēelej shkolla shqipe. Pėr shkollėn nė gjuhėn e nėnės shkrinė jetėn e tyre ideologėt dhe veprimtarėt mė tė shquar tė vendit tonė, pionierėt e parė tė arsimit tonė kombėtar siē ishin N.Veqilharxhi, J.De Rada, K.Kristoforidhi, Hasan Tahsini, Abdyl, Naim e Sami Frashri, J.Vreto, K.Hoxhi, P.Sotiri, Petro Nini Luarasi, etj.
Zhvillimi kulturor qė trashėgoi fshati nė shekullin 19 provon pėr njė traditė tė lashtė tė kulturės. Njerėzit e shumtė nė shkollat e larta qė njohim nė shekullin e kaluar provojnė se edhe mė parė ka pas pėrpjekje dhe etje tė madhe pėr arsim e dituri, por sot pėr sot na mungojnė tė dhėnat,prandaj po e nisim punėn me ato qė dimė e qė i takojnė shekullit tė kaluar.
Nga Fterra kanė dalė shumė njerėz me arsim tė lartė siē kanė qenė Isa Hizmo, Ibrahim Hizmo, Ali Xhama etj. Qė nė vitin 1878 Isa Hizmon e gjejmė dekan nė fakultetin e drejtėsisė nė Stamboll. Ai ishte shok dhe bashkėpunėtor i ngushtė me Hasan Tahsinin, rektorin e universitetit tė parė turk. Po kėshtu Ibrahim Hizmua kishte njė pėrgatitje tė gjerė kulturore dhe njihte mirė dhe letėrsinė gojore popullore shqiptare e atė tė popujve tė Lindjes sė Afėrt. Ai krijoi dhe vet dhe pėrpiloi nė gjuhėn shqipe “Bejtin e Jusufit”, duke nxjerrė materialin nga literatura fetare arabe. Qė nė vitin 1878 ai hartoi edhe “Bejtin e Garibit” nė tė cilin pėrshkruan hallet e njerėzve qė jetonin nė mėrgim tė ndarė nga farefisi, pėr tė fituar kafshatėn e gojės. Ja dy strofa tė kėtij bejti:
Tė mėdha halle kanė,
Qė s’ua thotė kandari
Dhe nė vdekshin tek janė,
Trupin s’ua tret varri
Bėhen aq shumė merak
I djeg zjarr, i dashurisė
S’u qėndron zemra nė bark
U ėshtė bėrė e zezė pisė.
Lėnda e vargėzuar nė kėtė kėngė ėshtė e gjatė,por vlera e tyre qėndron mė tėpėr pėr ndjenjat atdhetare dhe pėr dėshirėn e madhe qė kishte autori pėr t’i shprehur ato nė gjuhėn e bukur shqipe.
Figura tė tjera tė shquara tė dijes dhe kulturėn nė Fterrė kanė qėnė edhe Omer Korkuti dhe Hivzi Bezhani, tė cilėt kanė mbaruar fakultetin e drejtėsisė nė Stamboll dhe janė karakterizuar nga ide e mendime pėrparimtare.Disa tė tjerė kanė mbaruar shkollat e mesme nė Filat e Janinė si Jaho Mato,Fetah Zani etj.
Fterra ka pasur edhe disa bejtaxhinj,midis tė cilėve jane shquar Isuf Avreci dhe mė vonė Shaqo Mita.Nė njė nga bejtet e Isuf Avrecit luftohet ndasia fetare duke i bėrė thirrje hierarkisė klerike qė tė mos pėrēajė popullin, se myslimanė dhe tė krishterė janė vėllezėr.Ai pėrsėrit moton aq tė njohur tė rilindasve tė shprehur nė mėnyrė poetike nga Pashko Vasa me vargun “Feja e shqyptarit asht shqyptaria” - Ja njė strofė e saj:
O ju tė parėt e fesė
Ju kam nė krye e lartė,
Kombi ėshtė vėlla me pjesė,
Ndaj mos bėni propagandė.
Nė fillim tė shekullit tonė e ndoshta edhe mė parė,edhe nė Fterrė hynė abetaret e para tė botuara nga shoqėritė atdhetare qė vepronin jashtė Shqipėrisė.Tani pėr tani dimė se abetaren e parė shqipe nė Fterrė e ka sjellė Hasan Hizmo rreth vitit 1903, por dashuria e veēantė qė kanė pasur fterjotėt pėr dije e kulturė nuk lė dyshim se universitarėt fterjotė qė punonin dhe studionin nė Stamboll do tė kenė sjellė kopje dhe tė “Abetares” sė Shoqėrisė Shqiptare tė Stambollit.
Nė vitin 1910 u hap pranė xhamisė shkolla e parė nė tė cilėn mėsimet zhvilloheshin turqisht, por mėsuesi Fetah Zani u mėsonte nxėnėsve fshehurazi dhe shkrim-kėndim shqip. Ai kishte kryer studimet nė medresenė e Janinės, vend nė tė cilin vepronin edhe mjaft atdhetarė tė tjerė tė shquar shqiptarė.I edukuar me idetė e rilindasve tanė tė mėdhenj dhe duke plotėsuar dėshirėn e zjarrtė tė bashkėfshatarėve, mėsues Fetani mėsoi mjaft djem tė lexonin dhe tė shkruanin nė gjuhėn amtare. Nė kėtė shkollė mėsuan shkrim-kėndimin shqip Xhevdet Braho, Xhemil Mehmeti etj.
Nė fund tė vitit 1912, me tė marrė vesh Shpalljen e Pavarėsisė, fterjotėt e mbyllėn menjėherė shkollėn nė gjuhėn turke, por nuk mundėn tė hapin mė shkollė tė rregullt nė gjuhė shqipe, megjithatė njė pjesė e djemve tė fshatit vazhdoi tė mėsojė “vjedhurazi” shkrim-kėndimin shqip.
Qeveria e Pėrkohshne e Vlorės, me qėllim qė tė ndihmonte zhvillimin e arsimit kombėtar hapi nė Vlorė kurse ku mėsohej shkrim-kėndim dhe jepeshin disa njohuri tė thjeshta pedagogjike pėr ata qė ju pėrgjigjėn thirrjes sė saj pėr tė punuar si mėsues. Nė kėtė kurs nga Fterra mori pjesė Selim Gjonika, por shkolla nuk u ēel pėr shkak tė trazirave e tė luftės.
Nė dimrin e viteve 1913-1914 populli i Fterrės u detyrua tė shpėrngulej nga fahati pėr arsye tė ndjekjeve, vrasjeve dhe masakrave qė ushtronin shovinistėt grekė dhe u vendosėn nėpėr ullishtat e Vlorės ose nė ndonjė fshat tė Lumit tė Vlorės. Nė kėto kushte shume tė rėnda, ku uria ishte e pandarė nga tė ftohtit e madh, nėpėr kėto ullishte vdiqėn sidomos disa fėmijė tė vegjėl dhe pleq. Burrat e fshatit nė kėtė kohe luftonin kundėr ushtrive pushtuese greke.
Dokumentat e kohės shėnojnė se nė Fterrė u dogjėn 89 shtėpi dhe se fshati kishte 491 frymė (L.T.Selenica “Shqipėria mė 1937”, f.132). Por pushtuesit u detyruan tė largoheshin dhe fterjotėt u rikthyen nė trojet e tyre tė djegura e tė shkatėrruara.Vuajtjet jo vetėm qė nuk e thyen dashurinė pėr liri e shkollė, por nė tė kundėrt e shtuan atė.

HAPJA E SHKOLLĖS SĖ PARĖ SHQIPE.

Shpallja e Pavarėsisė dhe nevoja pėr forciimin e shtetit tė ri Shqiptar, i cili ende pa u mėkėmbur mirė u bė arenė luftrash midis shovenistėve dhe Fuqive tė Mėdha para dhe gjatė Luftės sė Parė Botėrore, bėri qė temė e bisedimeve tė pėrditshme tė ēdo familje dhe nė kuvėndet e burrave tė bėhej ēėshtja e shkollės. Ajo vlerėsohej si njė ēerdhe patriotizmi. si njė vend ku brezi i ri do tė edukohej si luftėtar pėr lirinė dhe begatinė e atdheut, shkolla shqipe do t’u ēelte horizonte te reja si mėmėdheut dhe qytetarėve tė tij.
Varfėria ishte e tillė sa qė nuk mund tė tregohet. Shtėpitė ishin djegur e bėrė shkrum nga shovenistėt, bagėtitė ishin therur pėr tė mbajtur gjallė shpirtin, shtresat e mbulesat ishin krejtėsisht tė pamjafteshme nė njė kohė qė dimri i ahpėr po afronte. Fterjotėt menduan nė radhė tė parė pėr hapjen e shkollės pa pėr tė tjerat tė bėhej si tė bėhej. Nė kėto ēaste shpėrtheu atdhetarizmi i Selim Gjonikės, i cili, i edukuar nga thirrja patritike e Luigj Gurakuqit, ministrit tė Arsimit tė Qeverrisė sė Pėrkohshme tė Vlorės dhe fjala e zjarrtė e Jani Mingės, qė i kishte dhėnė mėsim nė kursin pedagogjik, lėshoi haurin e tij pėr tė shkolluar djemtė e fshatit duke e marrė pėrsipėr pa pagesė detyrėn e mėsuesit.
Dhe ja mė nė fund nė tetor tė vitit 1916 nė kėtė truall tė lagur me gjak mbiu fara e pritur prej shekujsh: u hap shkolla e parė fillore shqipe e fshatit, e cila u bė njė rreze drite nė mbretėrinė e errėsirės.
Megjithėse propagandat e huaja shoveniste greke dhe italiane po bėnin pėrpjekje intensive pėr shkolla nė gjuhėn e tyre, gjithė populli i Fterrės ishte kundėr njė veprimi tė tillė dhe nuk lejoi pėr asnjė ēast qė ato shkolla tė zinin vend, qoftė dhe pėr njė kohė te shkurtėr nė fshatin tonė.
Nė ditėn e ēeljes sė saj shkolla kishte rreth 20 nxėnės, djem tė moshės 7-12 vjeē. Midis tyre bashkėkohėsit kujtojnė se ishin Lame Xhama, Qazim Gjoni, Fero Gjoni, Himet Maēi, Neshat Brinja, Muharrem Korkuti, Sherif Dusha, Arif Mita, Qerim Avreci, Gani Maēi, Bastri Dauti, Tefik Hizmo, Beqo Hizmo, Vait Malo, Nedin Bezhani etj.

SELIM GJONIKA. Ka lindur rreth vitit 1860 nė Fterrė dhe ka vdekur mė 1936.Duke parė se pa dije nuk mund tė ecej ai nė moshėn 20 vjeē shkoi nė Janinė dhe mbaroi medresenė.
Me pėrpjekje qė bėnė rilindasit pėr hapjen e shkollave shqipe u njoh dhe Selimi e mė vonė mėsuesit e tjerė qė dolėn nga Fterra ose qė punuan nė shkollėn e Fterrės. Fterjotėt janė karakterizuar tradicionalisht nga njė dashuri e veēantė pėr punėn dhe figurėn e mėsuesit, ndaj dhe shumė bij tė saj iu kushtuan dhe po i kushtohen kėtij profesioni. Kjo traditė dha disa mėsues tė shquar qė kane derdhure djersė pėr pėrparimin e shkollės shqipe dhe shkrim-kėndimin e saj. Ajo ka qėnė e pandarė nga lufta e armatosur pėr ēlirimin e vendit nga pushtuesit. Edhe pas Shpalljes sė Pavarėsisė e nė vitėt e luftės sė Parė Botėrore kjo luftė vazhdoi me tėrė forcėn e saj.
Duke shfrytėzuar kujtimet e Mėsuesit tė Popullit Lame Xhama, ish nxėnės i ditės sė parė tė shkollės sė Fterrės, shėnojmė se ...”ky haur ishte pa tavan, pa dyshene, me dy dritare tė vogla nga rruga, nuk kishte orendi e mjete mėsimi, libra e fletore. Por dėshira e zjarrtė e banorėve bėri qė shkolla tė rregullohej shumė shpejt. Pėr t’u pėrdorė si dėrrasė e zezė u lye mė trashė njė faqe muri me gėlqere tė bardhė dhe nė tė nxėnėsit shkruanin me thėngjll druri. Mė vonė kjo dėrrasė u lye me blozė dhe shkruhej me gur gėlqerje. Si thėngjijtė edhe gurėt e gėlqeres i sillnin nxėnėsit sipas radhės.
Ditėn e parė tė ēeljes sė shkollės u bė njė ceremoni e thjeshtė me prindėrit dhe nxėnėsit. Nė kėtė pėrurim Selim Gjonika tha: Dita e sotme, kjo ditė e bardhė e plot hare qė gdhiu sot mbi fshatin tonė do tė nbetet e paharruar si njė ditė e madhe dhe e shquar pėr banorėt e Fterrės.”. Nė kėtė ceremoni mėsuesi foli pėr rėndėsinė e shkollės shqipe dhe i porositi prindėrir qė jo vetėm tė mos i pengojnė fėmijėt, por dhe tė interesohen me tė gjitha mėnyrat pėr t’u siguruar atyre libra e fletore ose shkrime tė ēdo llojshme nė gjhuhėn shqipe, si gazeta, revista etj. Tė entuziazmuar nga kjo fjalė nė fund te ceremonisė prindėr e nxenės thirrėn mė tė lartė: Rroftė Shqipėria! Rroftė Shkolla! Rroftė mėsues Selimi.!
Mėsuesi i rreshtori nxėnėsit sipas gjatėsisė nė oborr dhe i kontrolloi pėr pastėrti. Nė klasė i pa pėr mjetet mėsimore qė kishin. Nxėnėsit rrinin tė ulur kėmbėkryq nė tokė mbi posten qė e kishin sjellė secili nga shtėpia. Ata u ulėn sipas gjatėsisė dhe me fytyrė nga dėrrasa nė tė cilėn do tė shkruhej. Kjo dėrrasė, nė fillim e bardhė e pastaj e zezė, ishte libri bazė nė atė kohė. Ditėn e parė ai u mėsoi gėrmėn A tė madhe e tė vogėl tė shtypit dhe tė dorės si dhe numurin 1 dhe 2. Nxėnėsit u larguan shumė tė gėzuar.
Mėsues Selimi dukej i egėr nga natyra, por me nxėnėsit sillej mirė dhe i porosiste qė tė mėsonin mėsimet dhe tė dėgjonin me shumė vėmėndje. Nga etja e tyre e madhe pėr dituri u arrit qė brenda dy muajve ata tė mėsonin tė gjitha shkronjat dhe numurat deri ne 10 me mbledhje, zbritje, shumėzim, dhe pjesėtim. Bėnin dy deri tre orė mėsim nė periudhėn e dimrit dhe tre deri katėr orė nė periudhėn e verės pėr ēdo ditė. Program dhe plan mėsimor nuk kishte, atė e hartonte vetė mėsuesi.
Nė mbarim tė tremujorit tė parė erdhėn disa abetare e arithmetika me tė cilat nxėmėsit filluan tė bėnin ushtrime pėr formim fjalėsh e fjalish dhe ushtrime e problema arithmetike. Gjatė kėsaj kohe filluan tė shkruanin emra njerėzish, kafshėsh dhe formonin me to fjali, ndėrsa nė arithmetikė mėsuan veprime deri nė 100. Ata filluan tė pėrmirėsonin dhe shkrimin e disa shkronjave qė nuk e kishin mėsuar si duhejh, se dhe vet nėsuesi tre muaj kurs kishte bėrė.Murin, dėrrasė tė zėzė ose tė bardhė, mėsuesi e ndante nė dy pjesė, njėra pėr shkrim dhe tjetra pėr arithmetikė.
Nxėnėsit nuk u mėrzitėn asnjėherė edhe pse rrinin me vėshtirėsi kėmbėkryq, dhe kishin vullnet tė madh pėr tė mėsuar. Mėsuesi i porosiste qė tė merrnin dije pėr tė nderuar atdheun, shkollėn,prindėrit dhe veten, kultivonte tek ata ndjenjėn e dashurisė pėr dije pėr gjuhėn amtare, pėr Shqipėrinė. Ai u tregonte shpesh herė ngjarje pėr Skėnderbenė, pėr ngritjen e Flamurit nė Vlorė mė 1912, pėr trimėrinė e burrave dhe grave tė fshatit nė luftrat e pėrgjakshme kundėr pushtuesit. Kėshillat e tij pėr tė mėsuar ishin tė vazhdueshme duke thėnė se shkolla e dituria janė gėzimi i jetės, janė lumturi e vėrtėtė pėr njeriun. U thoshte nxėnėsve se fshati nė tė ardhmen nuk do tė kishte si shkollė njė haur e pa mjete mėsimore, por do tė pėrparonte shumė sapo Shqipėriq tė ishte e lirė. Mėsues Selimi u bė njė figurė e dashur dhe e nderuar jo vetėm pėr nxėnėsit, por pėr gjithė fshatarėt.
Njė nga nxėnėsit e parė tė shkollės, Lame Xhama i thur vargje nė vitin 1924 shkollės dhe mėsuesit tė saj :
Mė nėntėqind gjashtėmbėdhjetė,
Njė rreze drite ndriēoi,
Edhe nė Fterrėn e lashtė,
Shkolla e parė shqipe filloi,
Me mėsues Selim Gjonikėn,
Pėr shqip njė kurs kish mbaruar,
Tė shkurtėr e kish diturinė,
Pėr ne qe dita m’e gėzuar.

Pėr hapjen e shkollės sė parė shqipe ne Fterrė njė ndihmė tė madhe kanė dhėnė dhe Tahsin Elezi, Remzi Braho, Iljaz Dusha, Mato Dusha etj. Ata punuan pėr t’i bindur prindėrit qė t’i dėrgonin fėmijėt nė shkollė dhe u interesuan pėr ndėrtimin e disa orendive tė thjeshta shkollore.
Nxėnėsit Qazim Gjoni dhe Nedin Bezhani kujtojnė cilėsitė e larta tė mėsuesit tė tyre tė parė dhe se ata shkruanin, pėr mungesė tė fletoreve, nė dėrrasė shtufi. Pėr tė mėsuar veprimet arithmetike mėsuesi i porosiste tė merrnin guriēka apo shkopinj. Si mėsuesit dhe nxėnėsve u pėlqenin shumė kėngėt patriotike dhe i mėsuan ato me zell.
Pas Kongresit tė Lushnjės Qeverria e Sulejman Delvinės me ministėr arsimi atdhetarin Sotir Peci u interesuan pėr ēėshtjen e shkollave.Nė kėtė Kongres u vendos njėsimi i shkollės sonė kombėtare. Vendimeti e kėtij Kongresi mbajtur nė gusht 1920 hodhėn bazat pėr shkollat tona., kėshtuqė nė vitin e ri shkollor 1920-1921 u fillua me programet dhe planet e reja mėsimore.
Programet e miratuara nga Kėshilli i Epėrm Arsimor u zbatuan edhe nė shkollėn e Fterrės, e cila u rihap me kėrkesėn kėmėngulėse tė popullit nė vitin shkollor 1921-1922.
Nė raportin e dhėnė nga Ilia Dilo, ispektor i arsimit tė prefekturės sė Gjirokastrės, mė 5 qershor 1921 pėr Fterrėn thuhet : “ Fterra ka mė se 100 shtėpi, shkolla e kėtij fshati u mbyll vjet nga mungesa e ndėrtesės, po nuk kanė pushuar sė kėrkuari t’u ēelet shkolla dhe zotohen tė lėshojnė nga shtėpitė e tyre pėr shkollė, me t’u emėruar mėsuesi”.
Kėrkesat pėr hapjen e shkollės u miratuan dhe si mėsues u caktua Nimet Selimi nga Tatzati. Godinė shkollore vazhdonte tė mos kishte sepse ajo ishte djegur. Pėr kėtė qėllim u pėrdor xhamia, e mė vonė njė dhomė e vogėl e Xhafer Shehut, e cila ndodhej nė vendin ku sot ėshtė ndėrtuar shkolla e re 8 - vjeēare. Kushtet e mėsimit ishin po ashtu si mė parė shumė tė vėshtira. Filloi tė shtohej numuri i djemve qė vazhdonin mėsimet, ndėrsa vajzat pengoheshin nga ndikimet fetare e patriarkale.
Kongresi i Dytė Arsimor qė u mbajt nė Tiranė nė vitin 1922 shėnoi njė hap pėrpara pėr shkollėn shqiptare sidomos nė drejtim tė forcimit tė luftės kundėr ndasive fetare dhe tė demokratizimit.
Programi sintetik - analitik i shkollave fillore qė aprovoi Kongresi u zbatuan edhe nė shkollėn e fshatit tonė, nė tė cilėn atė vit erdhi si mėsues Neim Zani.Ai kėrkonte qė nxėnėsit tė ishin tė urtė, tė sjellshėm, tė dėgjonin kėhillat e mėsuesve ė tė prindėrve dhe mė tė rriturve, tė ndihmonin e tė nderonin pleqtė e tė pamundurit. Mėsuesi kujdes tė veēantė i kushtone bukurshkrimit, prandaj dhe nė shkollėn e Fterrės nė kėtė drejtim u krijua njė traditė e mirė.
Me fillimin e vitit shkollor 1924 - 1925, si kudo, edhe nė shkollėn e Fterrės filluan tė zbatohen detyrat e Kongresit tė Tretė Arsimor, qė i zhvilloi punimet nė gusht tė vitit 1924, nė kohėn qė kishte filluar Revolucioni i Qershorit.



GJĖNDJA E SHKOLLĖS FTERRĖS GJATĖ REGJIMIT ĒIFLIGARO-BORGJEZ TĖ ZOGUT.

Si pėr ēdo sferė tė jetės dhe veprimtarisė edhe pėr arsimin regjimi i Zogut ishte dhe mbeti deri nė fund njė regjim shtypės dhe shfrytėzues e regresiv, qė me tė gjitha forcat dhe mundėsitė e ngadalėsoi progresin shoqėror e kulturor-arsimor. Por edhe populli i udhehequr nga atdhetarėt e vėrtetė, nuk rreshti pėr asnjė ēast luftėn pėr pėrparimin e arsimit kombėtar.
Njė ndikim pozitiv nė kėtė kohė ka edhe ardhja e Jani Mingės si inspektor i arsimit tė prefekturės sė Gjirokastrės, detyrė tė cilėn e filloi nė mars tė vitit 1925 dhe e vazhdoi pėr gati njė dekadė. Nė sajė tė interesimit tė tij erdhėn dhe pėr nxėnėsit e varfėr abetare dhe arithmetika falas, tė cilat ndimuan nė ngritjen e cilėsisė sė pėrvetėsimit tė mėsimeve.Gjatė kėsaj pėriudhe dhe shkolla e Fterrės nuk eci sa duhet pėrpara. Ajo qė u bė nė Fterrė nė kėtė kohė i kushtohet dėshirės sė madhe tė popullit dhe sidomos nxėnėsve pėr tė mėsuar. Pėr mungesė tekstesh disa herė viti shkollor fillonte me vonesė.
Gjatė vitit 1925 populli i fshatit, duke parė kushtet e vėshtira qė kishin fėmijėt pėr tė mėsuar nga mungesa e njė dhome mėsimore, vendosėn qė tė ndėrtonin njė shkollė tė re. Me njė mobilizim tė jashtėzakonshėm pregatitėn vet tjegullat, gėlqeren, qerestenė, grumbulluan gurė dhe brėnda njė kohe tė shkurtėr e ngritėn shkollėn, por mėsimi vazhdoi tė zhvillohej nė xhami pėr mungesė tė orendive shkollore.
Nė inspektimin qė iu bė shkollės sė Fterrės nga Jani Minga nė qershor tė vitit 1926, thuhet: “shkolla e Fterrės si godinė ėshtė e mirė po e pa plotėsuar dhe pa orendi dhe kėshtu mėsimi jepet sot nė xhami. Pleqėsisė i treguam nevojėn e plotėsimit tė shkollės se re pėr vitin e ri shkollor. Shkolla pėrmban nxėnės tė regjistruar 22 dhe vazhdojnė rregullisht mėsimet 17 tė ndarė nė tre rende. Veprimi i shkollės jo kaq i mirė...Regjistrat u gjėndėn nė rregull’.
Nė vjeshtėn e vitit 1926 nxėnėsit e shkollės filluan mėsimin nė godinėn e re me dy klasa. Nė kėtė godinė mėsuan fėmijėt e Fterrės deri nė vitin 1969, kohė nė tė cilėn filloi mėsimi nė shkollėn e re dykatshe me 12 dhoma mėsimi.
Nė vitin shkollor 1926 - 1927 na jepet pasqyra pėr shkollėn e fshatit:

Nxėnės tė regjistruar Nxėnės tė regullt
Klasa M F M F
Klasa e I-rė 14 16 12 12
“ II-tė 5 - 4 -
“ III-tė 4 - 3 -
“ IV-tė - - - -
Gjithsej 23 16 19 12

Nga pasqyra e mėsipėrme del se pėr herė tė parė vajzat kanė shkuar nė shkollėn e Fterrės nė vitin 1926 ato i pėrkasin vetėm klasės sė parė dhe mendohej se shkrim-kėndimi qė mėsohej nė kėtė klasė ishte i mjaftueshėm pėr vajzat, tė cilat ideologjia e kohės i trajtonte si tė pėrēmuara.
Shkolla sikurse edhe nė vitet para ardhėse, ishte tre-klasėshe, dhe me katėr nxėnės tė rregullt nė klsėn e dytė dhe tre tė rregullt nė klasėn e tretė. Kjo i detyronte disa djem tė fshatit, qė kėrkonin tė vazhdonin mė tėj mėsimet, tė shkonin t’a kryenin klasėn e katėrt dhe te pestė nė fshatrat ose qytete tė tjera, gjė qė kishte shumė vėshtirėsi si pėr familjet dhe pėr nxėnėsit. Ata qė shkonin nė shkollėn e Kuēit dhe tė Borshit e bėnin rrugėn mė kėmbė duke udhėtuar 4 deri 5 orė nė ditė me bukė misri pak djathė e qepė nė torbėn e librave.Ata ishin tė veshur aq keq sa qė mund t’i quajmė tė leckosur, dhe shollėt (kėpucėt) e tyre ishin tė atilla qė shpesh i nxirrnin gishtėrinjtė e kėmbėve pėrjashta. Nė verė tė gjithė djemtė ecnin zbathur nga qė nuk kishin ē’tė vishnin. Megjithė kėto kushte tė vėshtira djemtė fterjotė nuk thyheshin, por shkonin rregullisht nė shkollė dhe pėrgjithėsisht mund tė thuhet se mėsonin mjaft mirė, traditė e cila u ruajt gjatė. Njė trajtim tė mirė mxėnėsve te Fterrės qė vazhdonin nė kėto fshatra u bėnin mėsuesit Mustafa Luēi, Estref Pula e Mitro Vranai.
Me luftėn kėmėngulėse tė popullit dhe pėrkrahjėn e madhe qė dha Jani Minga, u arrit qė nė Kuē tė hapej njė konvikt pėr tė vazhduar klasėn e 4-tė dhe tė 5-tė fillore nxėnėsi e Kurveleshit. Por regjimi nuk e zgjati shume jetėn e kėtij konvikti, prandaj pėrfaqėsuesit e Kurveleshit tė Poshtėm u mblodhėn mė 17 korrik 1931 nė Kuē dhe i bėnė kėrkesė Ministrisė sė Arsimit pėr ēeljen e tij, i cili u mbyll pas dy vjete pune. Nė kėtė kėrkesė midis tė tjerash thuhej: “ Nuk mund tė pėrshkruhet dėshpėrimi ynė dhe dėmet qė solli mbyllja e konviktit nė fjalė. Veēanėrisht shtojmė se me mbylljen e konviktit dėshira pėr arsim sa vete pakėsohet, mbasi shkollat fillore nuk mund tė japin frytin e dėshiruar.
Duke shpresuar se ajo PT Ministri, duke marrė parasysh mirėsinė qė do tė na sjellė konvikti, do tė japė urdhėrat pėrkatėsėe pėr riēeljen e tij” (AQSH f.295, viti 1931, dosje 33, f.126). Por ai nuk u ham mė. Kėtė kėrkesė e kanė firmosur edhe pėrfaqėsues tė Fterrės I.Bezhani, F.Zani, A.Dauti dhe Murat Dhuli.
Qė tė shkoje nė shkollė tė mesme e sidomos nė tė lartėn e aq mė tėpėr tė merrje bursė ishte e vėshtirė se pengonin taksat dhe konkurset. Po ku tė gjente pėrkrahje fshatari i varfėr i Fterrės! Njė pjesė e atyre qė mundėn tė vazhdojnė shkollėn punonin si shėrbėtorė nėpėr familjet e agallarėve tė qytetit, ose u ndihmuan nga patriotėt e vėrtetė. Para ēlirimit nga bijt e Fterrės arritėn tė mbarojnė shkollėn Normale te Elbasanit Xhevdet Kofina, Lame Xhama, Hiqmet Dusha, Safet Kofina, Hiqmet Shehu, Tare Braho.




LISTA E NXĖNĖSVE QĖ KANĖ MBARUAR PARA ĒLIRIMIT SHKOLLAT E MESME TĖ SHQIPĖRISĖ:

Nr. ! Emri dhe mbiemri ! Shkolla qė mbaroi ! Vendi

1 Xhevdet Kofina Normale Elbasan
2 Lame Xhama Normale Elbasan
3 Safet Kofina Normale Elbasan
4 Hiqmet Dusha Normale Elbasan
5 Hiqmet Shehu Normale Elbasan
6 Tare Braho Normale Elbasan
7 Shefki Mita Normale Elbasan
8 Esat Haxhiu Teknike Tiranė
9 Refik Bezhani Gjimnaz Shkodėr
10 Ismet Elezi Gjimnaz Tiranė
11 Safet Gjoni Medrese Tiranė
12 Shaban Mita Medrese Tiranė
13 Arshi Brinja Bujqėsore Lushnjė
14 Shefqet Brinja Bujqėsore Kavajė
15 Siri Bezhani Teknike Korēė
16 Nail Bezhani Tregtare Vlorė
17 Fiqret Braho Shehu Bujqėsore Kavajė
18 Zija Braho Shehu Teknike Tiranė
19 Turhan Mato Normale Elbasan

Gjatė viteve 1925 - 1935 nė shkollėn e Fterrės mėsuan Hiqmet Dusha, Turhan Mato, Osman Memi, Azem Ēeli dhe Fuat Mato, tė cilėt iu pėrgjigjėn thirrjes duke u rreshtuar nė ēetat dhe brigatat partizane dhe dhanė jetėn pėr lirinė e atdheut duke mbuluar me lavdi edhe emrin e shkollės qė i edukoi.Gjatė viteve tė shkollės ata shquheshin pėr dashurinė qė kishin pėr mėmėdheun, popullin, fshatin dhe shokėt e ishin tė shkathėt dhe me mėsime shkonin mirė. Malit pėr liri dolėn edhe nxėnės tė tjerė tė shkollės sė Fterrės, midis tė cilėve pėrmendim vajzat Shaze Mita dhe Bajame Brinje.
Gjer nė ēlirim kushtet pėr vazhdimin e shkollės vazhduan tė jenė tė kėqia. Mungonin jo vetėm librat shkollore, por edhe shumė mjete tė tjera. Pėr paraqitjen nė shkollė u caktohej nga mėsuesi koha kur dielli ishte nė kėtė majė mali, fshat apo kodėr, se fshatarėt nuk kishin orė.
Pėr kėnd sportiv apo lodra me top as qė mund tė bėhej fjalė. Fėmijėt luanin mė top me lecka. Topi i parė i fotbollit nė Fterrė ka ardhė nė vitin 1942 dhe shumica e djemve shkonin deri nė sheshin e gjerė tė Bėrdės pėr tė luajtur, nė atė shesh qė ishte i mbushur plot me rrodhe e qė fėmijėt tė zbathur u bėheshin kėmbėt gjak se nuk kishin kėpucė. Loja mė e pėrhapur nė shkollė ishte “zjarēi”, lojė me vrapim nė tė cilėn fėmijėt ndaheshin nė dy grupe kundėrshtare dhe nė tė ftohtė e nė tė nxhehtė zhvillonin kėtė lojė. Lojė tjetėr ishte “dėrrasazi”.
Nxėnėsit dhe mėsuesit pėlqenin shumė dhe kėngėn pėr pėrmbajtjen e saj atdhetare, e cila shpesh shndėrrohej nė njė “labēe”.Gjėja e parė qė kėrkonte Jani Minga kur vinte pėr kontroll ishte kėnga patriotike. Nė rast se nxėnėsit nuk dinin kėngė atdhetare puna e mėsuesit vlerėsohej e dobėt.

VEPRIMTARIA E SHKOLLĖS SĖ FTERRĖS DHE E MĖSUESIT HIQMET DUSHA GJATĖ LUFTĖS ANTIFASHISTE NACIONALĒLIRIMTARE.

Mė 7 prill 1939 atdheu ynė u pushtua nga Italia fashiste, e cila u pėrpoq tė shfrytėzonte shkollėn e mėsuesit pėr italianizimin dhe fashistizimin e vendit. Edhe populli i Fterrės e ndjeu peshėn e robėrisė fashiste. Pushtuesit pėr tė bėrė pėr vete brezin e ri, krijuan organizatat fashiste tė tė rinjve dhe tė fėmijėve. Ata u pėrpoqėn qė t’i fusin edhe fėmijėt e Fterrės nė organizatėn e balilėve, po nuk ia arritėn dot qėllimit. Pėr t’i italianizuar e fashistizuar fėmijėt shqiptarė gjatė verės i dėrgonin nė Itali, por nga Fterra nuk shkoi asnjė, se populli i njihte mirė qėllimet e fashistėve, tė cilėt kėrkonin tė helmatosnin ndėrgjegjen kombėtare tė brezit tė ri. Fterjotėt thoshnin “Fėmijėt qė kemi lindur do t’i rrisim vetė. Nuk kemi nevojė pėr lėmoshėn fashiste. Edhe nė vitin shkollor 1939-1940 nxėnėsit e Fterrės u penguan shumė nga qė nuk kishin libra e mjete tė tjera shkollore.
Njė punė tė lavdėrueshme kundėr ideologjisė fashiste nė shkollėn e Fterrės bėri mėsuesi i saj Hiqmet Dusha. Ai nuk i zbatonte kėrkesat e programit dhe teksteve fashiste, mjaftohej vetėm me shkrimin formalisht nė regjistėr. Ai u mėsonte nxėnėsve ngjarje nga historia e lavdishme e popullit tonė. Edhe temat e hartimit i zgjidhte me karakter kombėtar. Ja disa prej tyre : “Fytyra e Skėnderbeut - ideal i pashuar kombėtar”, “Malli i atdheut nė veprat e shkrimtarėve tė rilindjes”, etj. Edhe gjendja e mėsuesve gjatė regjimit fashist po keqėsohej.
Populli i Fterrės, sikurse e gjithė Shqipėria, i ka ruajtur tė pastra traditat e larta morale tė shqiptarėve, por me themelimin e PKSH kėto ndjenja morėn njė pėrmbajtje te re dhe shpėrthyen mė furishėm.
Shkolla e Fterrės, nėn drejtimin e Hiqmet Dushės qė nė fillim tė Luftės Nacionalēlirimtare u shndėrrua nė njė qendėr tė qėndresės antifashiste dhe ēerdhe e lėvizjes ēlirimtare. Hiqmeti erdhi nė shkollėn e Fterrės nė shtator tė vitit 1940. Nė kėtė shkollė punonte si mėsues edhe Mihal Kopali nga Ēorraji.
Hiqmeti lindi nė shkurt tė vitit 1914 nė haurin e njė fshatari tė varfėr nė Gjorm tė Vlorės. Pasi mbaroi shkollėn fillore 3-klasėshe tė fshatit vazhdoi mėsimet nė atė tė Kuēit, ku detyrohej tė shkonte e tė vinte pėrditė nė kėmbė. U dallua pėr zellin qė kishte pėr mėsime. Me vėshtirėsi mundi tė regjistrohej nė shkollėn e mesme nė Gjirokastėr, por mė vonė vazhdoi Normalen e Elbasanit duke qenė se nė Gjirokastėr u mbyll dega e mėsuesisė. Kishte njė dėshirė dhe kėnaqėsi te veēantė kur shikonte se nė shkollėn e Fterrės bashkėfshatarėt e vegjėl e ndiqnin me vėmendje dhe mėsonin mirė. Njė punė tė veēantė ai bėri me ata prindėr dhe nxėnės qė nuk vinin nė shkollė dhe nė kėtė drejtim arriti suksese tė mira. Ai bindi dhe shumė bashkėfshatarė tė rritur pėr tė mėsuar shkrim e kėndim.
Luftė kėmėngulėse bėri edhe kundėr bestitnive fetare, tė cilat kishin ngulur rrėnjė tė thella nė mendjet e fshatarėve.Nė ras sėmundjesh ai shkonte nėpėr familjet e tyre dhe ngulte kėmbė qė tė sėmurit ta ēonin tek mjeku duke thėnė se nuskat nuk i sillnin asgjė shėndetit.
Nė shkollė nė orėn e mėsimit pėrdorte forma e metoda tėrheqėse. Ishte i qetė, i qeshur dhe i afrueshėm me nxėmėsit duke i mbajtur pranė me sjelljen e ngrohtėsinė e tij prindėrore.
Themelimi i PKSH dhe organizimi i kryengritjes sė armatosur kundėr pushtuesve dhe trdhėtarėve, edhe pėr popullin e Fterrės hapi perspektiva te reja. Mėsuesi qe ndėr tė parėt qė pėrqafoi vijėn e saj dhe me tė gjitha mundėsitė u pėrpoq qė frymėn e partisė ta fuste jo vetėm tek nxėnėsit por te gjithė bashkėfshatarėt. Hiqmeti ditėn merrej me detyrėn e mėsuesit dhe natėn shkruante e shumfishonte me makinėn e tij te shkrimit traktet e Partisė. Nė kėtė veprimtari udhehiqej nga organizata e Partisė e Kurveleshit sidomos nga Mustafa Matohiti.
Mėsues Hiqmeti punoi shumė pėr edukimin atdhetar tė nxėnėsve. Kujdes tė veēantė u kushtonte ngjarjeve historike. Kėshtu, njė herė me rastin e 28 Nėntorit tė vitit 1942 ai, nė krye tė nxėnėsve, organizoi shkeljen e flamurit fashist, mbi tė cilin kaluan tė gjithė nxėnėsit me radhė.( “Pionieri”, nr 22 nėntor 1984).
Nė njė rast tjetėr, kur po bėhej varrimi i dėshmorit tė parė tė rinisė sė Kurveleshit, Fuat Matos, ai organizoi mirė dhe nxėnėsit pėr kėtė ceremoni. Pasi foli Memo Metoja nė emėr tė Lėvizjes Nacionalēlirimtare, e mori fjalėn edhe Hiqmeti, i cili midis tė tjerave tha : “ Fuat, ēohu!... tė shikosh bashkėfshatarėt qė po tė rrtethojnė, nėnėn qė po qėndron aq krenake, tė shikosh shokėt e tu tė vegjėl, nxėnėsit e shkollės qė kanė ardhur tė tė japin lamtumirėn e fundit. Hiqmeti i mėsoi nxėnėsit qė tė mos nderonin sipas mėnyrės fashiste, por duke ngritur dorėn grusht e duke thėnė : “Vdekje fashizmit - Liri popullit”!
Nė shkurt tė vitit 1943 ai hyri nė PKSH. Gjatė pranverės sė vitit 1943 ai mungonte nga shkolla gjithėnjė e mė shpesh. Dhe ja njė ditė maji erdhi dhe u tha nxėnėsve tė nxirrnin fletoren dhe tė shkruanin vargjet:
Lamturimr shtėpi e dashur,
Farė e lis!
Do marrė armė nė dorė,
Rrugė tė re do nis,
Lamturmirė nėn e babė,
Se do shkoj,
Nė male edhe nė fusha,
Do luftojmė,
Tė mos ketė vendi ynė,
Be, aga,
Tė jėtojė nė lumturi,
Ēdo fukara.
Tė nesėrmen ai doli pėrfundimisht partizan. Edhe nė ēetėn partizane “Toto Bolena” kryente jo vetėm detyrėn e komisarit, por edhe atė tė mėsuesit pėr partizanėt analfabetė.
Nė kujtimet e shoqes Vito Kapo lexojmė: “ Nuk e harroj atė mbrėmje nė qytetin e Libohovės, kur, sa mbaruam mbledhjen e celulės sė Partisė e po hidhja shėnimet e problemeve qė dolėn, nė shtėpinė e njė shoqeje arsimtare afrohet njė parizan e mė pyet: A i kam shkruar mirė fjalėt “Rroftė Partia Komuniste!” , se do tė ma kontrollojė shoku Hiqmet...” ( Mėsuesi, datė 18.9.1982)
Hiqmeti u vra mė 31 gusht 1943 nė kalanė e Libohovės. Atė e qau i gjithė fshati, por mė shumė nxėnėsit e tij. Populli e pėrjetėsoi veprėn e mėsuesit nė kėngė, ai frymėzoi sidomos nxėnėsit, njeri pre tė cilėve vargėzoi:
Partizan t’i dole, Partia thėrret,
O mėsues i dashur, o shoku Hiqmet.
More maliherin e bombat nė xhep,
E mbushe gjerdanin plot me fishekė,
Le nėnėn e gruan, e le shkollėn shkretė.

Hiqmet Dusha do tė mbetet mėsues pėr gjithė brezat e ardhshėm.
Nė vitin shkollor 1943-1944 shkolla nuk funksiononte rregullisht se u dogj nga pushtuesit, sikurse dhe shumica e shtėpive tė fshatit dhe se mėsuesit kishin dalė partizanė. Megjithatė nga dashuria e madhe qė kishte populli dhe nxėnėsit pėr dije dhe kulturė, Siri Bezhani vullnetarisht i mblidhte nxėnėsit nė muret e vjetėr e tė rrėzuar tė Shehe, atje ku sot ėshtė ndėrtuar shkolla 8-vjeēare dhe zhvillonte mėsim nė kushte tė vėshtira. Fėmijėt qėndronin nė formė rrethore e si tė vinte vendi, mbi ndonjė gur ose copė druri, ndėrsa mėsuesi zakonisht rrinte nė kėmbė ose mbi ndonjė gur nga muret e rrėzuara. Nxėnėsit ishin tė zbathur e tė leckosur dhe ishte kėnaqėsi e madhe kur vinte dielli pėr t’i ngrohur sado pak. Ditėt qė ishin me mot tė keq nuk bėhej mėsim. Librat ishin shumė tė pakta dhe me vėshtirėsi siguroheshin fletore, lapsa ose copa letra. Pėr dėrrasė tė zezė e orendi tė tjera as qė bėhej fjalė. Orar mėsimi tė rregullt nuk kishte, por mėsuesi porosiste qė pėr ditėn e ardhshme do tė bėhej ky apo ai mėsim dhe nxėnėsit mundoheshin tė pregatiteshin sa mė mirė.
Nė Fterrė nėn shėmbėllin e DEBATIKUT u bė organizimi i fėmijve tė cilėt filluan tė kryenin shumė detyra tė rėndėsishme si shpėrndarjen e partizanėve nėpėr bazat e fshatit, pėr pėrhapjen e komunikatave, kryenin detyrėn e korierit jo vetėm brenda fshatit por edhe nė fshatrat fqinjė etj. Nė kėtė drejtim gjatė luftės Nacionalēlirimtare kanė dhėnė njė ndihmesė tė madhe shumė pionierė midis tė cilėve dalloheshin Vafi Braho,Rakip Korkuti, Zeko Braho, Ēobo Mehmeti, Bardhyl Xhama, Muhamet Malo, Lano Mėrkuri etj. Organizata e pionierit ndihmohej sidomos nga tė rinjtė e shkollarė Ismet Elezi, Rait Braho, Dilaver Shkurti etj.
Nxėnėsit dhe mėsuesit normalistė tė Fterrės dhanė njė ndihmė tė mirė pėr organiozimin e shkollave dhe ne zona tė tjera tė prefekturės sė Gjirokastrės. Pėr kėtė veprimtari ata u caktuan edhe si delegat pėr nė Konferencėn e Arsimtarėve qė u mbajt nė Lipė tė Pėrmetit nė fund tė gushtit 1944. Ishin kohė tė vėshtira lufte. Pushtuesi mbante disa pika kiēe tė rrugėve.Lame Xhama, Xhevdet Kofina, Rait Braho dhe Dilaver Shkurti u nisėn mė 25 gusht nga Fterra pėr nė Lipė. Nė lidhje me kėtė Rait Braho kujton: “ Nė kėtė Konferencė ishin rreth 150 vetė nga gjithė qarku i Gjirokastrės. Shkuam duke kaluar rrugė tė vėshtira. Vėshtirė e patėm sidomos te Ura e Kardhiqit, se ruhej nga roje gjermano - balliste gjė qė na detyroi tė kalonim larg urės. Shkuam nė Labovė dhe prej andej nė malin e Ēajupit e fjetėm nė Sheper tė Zagorisė. Tė nesėrmen zbritėm nė Lipė. Nė kėtė Konferencė pėrveē detyrave qė shtronte koha pėr luftėn u tha se arsimi duhet tė kalonte nė duart e popillit fukara. U demaskua gjithashtu shkolla e vjetėr si privilegj i klasave sunduese dhe u shtrua detyra pėr t’a bėrė atė me tė vėrtet popullore e tė hapeshin sa me shumė shkolla dhe kurse kundėr analfabetizmit. Me t’u kthyer iu vumė punės pėr zbatimin e detyrave qė u shtruan nė atė kuvend.
Nė prag tė ēlirimit tė atdheut Partia mendoi dhe veproi energjikisht pėr organizimin e arsimit tonė popullor. Kongresi i Pėrmetit, qė krijoi dhe dikasterin e arsimit pranė Komitetit Antifashist Nacionalēlirimtar dhe sidomos Mbledhja e Beratit ku ky Komiteti u shėndėrua nė Qeveri Provizore mori masa tė gjera pėr organizimin e shkollės sė re shqiptare. U mblodh nė Korēė nga data 25-27 nėntor 1944 Kongresi i Parė i Arsimtarėve Antifasistė Shqiptarė (BAASH), i cili ishte njė kuvend i gjerė gjithėkombėtar i mėsuesve. Nė tė morėn pjesė 138 delegatė, midis tė cilve dhe mėsuesit fterjotė Tare Braho e Hiqmet Shehu.
“ Ne delegatėt e Tiranės, - kujton Tare Braho - u nisėm pėr nė Kongres kur lufta nė Tiranė vazhdonte e rreptė rrugė mė rrugė e shtėpi nė shtėpi. Partizanė e popull tė gjithė nė njė front. Gjithėēka pėr tė ēliruar sa mė parė kryeqytetin tonė tė dashur. Kongresi bėri jehonė nė gjithė Shqipėrinė. Rezolucioni dhe Thirrja qė iu drejtua arsimtarėve tė tė gjithė vendit gjeti kudo pėrkrahje tė plotė. Tė gjithė ne, ish - delegatėt, u shpėrndamė nė vise tė ndryshme pėr tė ēuar atje vendimet e Kongresit”.
Thirrjes sė Kongresit iu pėrgjigjėn dhe mėsuesit fterjotė pėr tė shėrbyėr ku kishte mė shumė nevojė atdheu. Parrulla e Kongresit “ Asnjė analfabet nė Shqipėrinė e re Demokratike!”, filloi tė zbatohej edhe nė Fterrė.
Nė zhvillimin historik tė arsimit njė vend tė veēantė zenė mėsuesit fterjotė, midis tė cilėve janė edhe figura tė shquara si Lame Xhama e Xhevdet Kofina.
Lame Xhama, ka lindur mė 1.1.1905 nė Fterrė. Mė 1920 ka marrė pjesė nė luftėn e Vlorės, bashkė me fshatarė tė tjerė. Italianėt e internuan nė Sazan ku e mbajtėn deri nė pėrfundimin e luftės. Nė Vlorė u njoh me Jani Mingėn dhe Halim Xhelon, tė cilėt e ndihmuan pėr tė shkuar nė shkollėn Normale tė Elbasanit. Nė vitin 1924, duke qėnė nxėnės nė Normale, nėn udheheqien e “ Shoqėrisė Bashkimi” ku ishte anėtar i saj, mori pjesė me armė nė dorė nė Revolucionin e Qershorit. Nė vitin 1928 mbaroi Normalen dhe pėr dy vjet punoi si mėsues nė qytetin e Pėrmetit. Nė vitin 1930 u transferua nė Sarandė ku ka punuar deri nė vitin 1940. Pėr ndjenja patriotike e liridashėse dhe mos pajtimin me gjendjen e Shqipėrisė, u transferua nė Konispol dhe mė pas u pushua si mėsues antifashist. Gjatė kohės sė luftės jetoi nė Fterrė dhe pėrqafoi vijėn dhe idetė e Partisė duke marrė pjesė gjallėrisht nė Lėvizjen Nacionalēlirimtare. Qė nė vitin 1942 ėshtė zgjedhur anėtar i kėshillit Nacionalēlirimtar tė fshatit. Nė vitin 1943 ka qėnė si ekonomat i reparteve partizane pėr materialet qė u zunė fashistėve mbas kapitullimit. Nė kėtė kohė ka marrė pjesė nė ēetėn territirale tė fshatit.
Me ēlirimin e qytetit tė Sarandės u transferua atje dhe e zgjodhėn anėtar tė kėshillit tė qytetit, pėrgjegjės arsimi dhe drejtor shkolle. Ka punuar vazhdimisht me ndėrgjegje pėr edukimin e brezit tė ri pėr rreth 36 vjet deri sa doli nė pension nė vitin 1965. Pėr punėn e veprimtarinė e tij, Presidiuni i Kuvendit Popullor e ka dekoruar me Medaljen e Kujtimit, tė Ēlirimit dhe tė Trimėrisė dhe i ka dhėnė titullin e lartė “Mėsues i Popullit”
Xhevdet Kofina, ka dhėnė njė ndihmesė tė ēmuar nė fushėn e arsimit. Pėr 39 vjet me radhė ai punoi si mėsues nė vise tė ndryshme tė Atdheut tonė si nė Pėrmet, Ersekė, Sarandė, Gjirokastėr e 20 vjetėt e fundit tė jetės sė tij nė qytetin e Vlorės. Kudo ku ka punuar profesor Kofina, siē e quanin tė gjithė kolegėt e nxėnėsit e tij, ėshtė shquar pėr njė punė tė palodhur e tė ndėrgjegjshme. Pasioni pėr profesionin e edukatorit ishte njė nga tiparet mė karakteristike tė tij, tipar qė ka lėnė gjurmė tė pashlyera nė nxėnėsit gjimnazistė dhe shkollės pedagogjike tė Vlorės ku ai kaloi vjetėt e fundit tė jetės sė tij.
Me gjithė moshėn e kaluar ai ishte gjithmonė shėmbėll pėr arsimtarėt e rinj duke i ndihmuar ata me pėrvojėn e tij shumėvjeēare dhe duke qėnė model i njė pune tė palodhur nė ndihmė tė nxėnėsve. Xhevdeti ishte me shkumės nė dorė dhe ditėn e fundit tė jetės sė tij, duke bėrė konsultime nė matematikė me maturantėt.
Gjatė gjithė jetės sė tij ai vlerėsoi lartė figurėn e mėsuesit dhe rolin e tij fisnik. Fjala dhe shėmbėlli i tij ndikuan edhe tek bashkėfshatarėt. Me punėn e tij, gjithmonė korekt dhe i papėrtuar, gėzoi respektin e tė gjithė atyre qė e njihnin. Pėr meritat e tij Presidiumi i Kuvendit Popullor i ka dhėnė titullin “ Mėsues i Merituar “, gjithashtu ėshte dekoruar me “Urdhėrin e Flamurit”.
Njė ndimė tė madhe pėr mbarėvajtjen e arsimit tonė kombėtar kanė dhėnė dhe shumė bij tė tjerė tė Fterrės, tė cilėt kanė punuar me ndėrgjegje tė lartė, kudo qė kanė qenė, duke bėrė njė figurė tė mirė si pėr pregatitjen ideopolitike ashtu edhe atė padagogjiko-metodike. Nė kėtė drejtim janė shquar Safet Kofina, tė cilit i ėshtė dhėnė edhe titulli “Mėsues i Merituar” si dhe Hiqmet Shehu e Tare Braho tė cilėt kanė ndihmuar qė shumė bij tė fshatit tė vazhdojnė studimet sidomos nė degėt e mėsuesisė, aq tė dashur pėr fshatin tonė.

ARSIMI NĖ FTERRĖ PAS ĒLIRIMIT

1. ETAPA E PARĖ E ZHVILLIMIT TĖ ARSIMIT : 1945 - 1949

Me ēlirimin e vendit mė 29 Nėntor 1944 u hap njė faqe e ndritur edhe pėr fshatin e Fterrės si pėr gjithė Shqipėrinė. Shkolla e Fterrės e cila ishte mbyllur, u rihap nė janar 1945. Mėsues u caktua Neim Zani, i cili punoi pranė kėsaj shkolle deri sa doli nė pension mė 1961. Mėsues Neimi ka njė meritė tė veēantė sepse punoi disa dekada nė fshat dhe pregatiti breza tė tėrė nxėnėsish. Ai punoi si sekretar i kėshillit popullor tė fshatit pėr shumė vite.
Punohej me tė katėr klasa kolektive, pastaj u caktuan dy mėsues. Shkolla e Fterrės qė nė fillim pati nė qendėr tė vėmendjes Rezolucionin dhe Thirrjen qė u bėri arsimtarėve Kongresi i Parė i Arsimtarėve Antifashistė tė Shqipėrisė. Organizata bazė e Partisė nė Fterrė e filloi punėn nė fushėn e arsimit me aktivizimin e Kėshillit Nacionalēlirimtar tė fshatit dhe me mobilizimin e masave fshatare e tė mėsuesve pėr zgjidhjen e problemeve mė kryesore e mė urgjente pėr arsimin.
Pėr kėtė u bė menjėherė meremetimi i lokalit tė shkollės qė ishte djegur, u bė mbledhje me popullin ku u folėn pėr domosdoshmėrinė e dėrgimit tė fėmijėve nė shkollė. Kėshtu qė nė vitet e para tė ēlirimit filluan tė vėrshonin nė shkollė tė gjithė nxėnėsit, bile jo vetėm kėta, por edhe nėnat, baballarėt e vėllezėrit dhe motrat e tyre qė regjimi i kaluar i kishte lėnė analfabetė.
Nė etapėn e parė tė arsimit tonė popullor, organet pėrkatse u kujdesėn dhe u morėn drejtpėrsėdrejtė me konsolidimin e njė shkolle tė tipit tė ri, qė t’u pėrgjigjej detyrave tė revolucionit dhe ndėrtimit socialist. Karakteristikė mė themelore e kėsaj etape, si pėr gjithė shkollat e Shqipėrisė edhe pėr shkollėn e Fterrės ishte zbatimi i shndrimeve rrėnjėsore demokratike nė fushėn e arsimit e tė veprimtarisė sė shkollės. Nė qendėr tė vemendjes sė kėsaj etape ishte dhe Refroma Arsimore e vitit 1946. Parrulla luftarake “ Mė shumė bukė, mė shumė kulturė pėr popullin”, “ Arsimi pėr tė gjithė”, “ Asnjė analfabet nė Shqipėrinė e re” “ Arsimtari i Shqipėrisė sė re, duhet tė rritė njerėz tė rinj” , etj. filluan tė propagandoheshin edhe nė fshatin Fterrė nga organizata bazė, pushteti e mėsuesit.
Nė vitin shkollor 1946-1947 filloi tė zbatohej Reforma Arsimore, e cila u aprovua nė Kuvendin Popullor mė 17 gusht 1946. Kjo reformė i dha mundėsi qė ēdo shtetasi tė Republikės tė vazhdonte pa pagesė dhe nė mėnyrė tė detyrueshme arsimin fillor. U vendos njė tip i vetėm i shkollės me njė afat mėsimor nė tė gjithė Shqipėrinė: Fillorja katėr vjet, shtatėvjeēarja shtatė vjet duke pėrfshirė edhe filloren dhe e mesmja katėr vjet. Nė kėtė kohė nė Fterrė marrėdhėniet mėsues - nxėnės filluan tė ndėrtoheshin mbi baza mė tė drejta, u shtua baza mėsimore, tekstet e reja filluan tė pėrvetėsoheshin mirė nga nxėnėsit. Nga ana e mėsuesve iu kushtua njė rėndėsi e madhe edhe punės edukative jashtė klase. Kjo gjė plotėsonte e zhvillonte mirė njohuritė e nxėnėsve. Mėsuesit filluan tė organizonin eskursione nė vende ku kishin luftuar partizanėt, nė arė ku punonte fshatari, nė mal ku kullosnin bagėtitė ēobanėt, apo nėpėr pyjet e fshatit.
Nxėnėsit shkonin nė Borsh me mėsuesit nė krye dhe qėndronin nė vendin ku qe vrarė Fuati. Kur u fliste mėsuesi pėr tė, fėmijve u mbushej zemra plot respekt pėr dėshmorėt e partizanėt e luftės dhe urrejtje pėr armiqtė e vendit. Kjo gjė u shtonte nxėnėsve edhe mė shumė dėshirėn pėr tė mėsuar.
Kujdes shumė i madh iu kushtua luftės kundėr analfabetizmit. Lufta kundėr analfabetizmit u bė pjėsė e pandarė dhe njė nga frontet kryesore tė punės sė mėsuesve. Organizimi dhe drejtimi i kurseve kundėr analfabetizmit ishte njė problem i madh politik e ideologjik, zgjidhja e tė cilit kėrkonte qė mėsuesit nė Fterrė tė punonin ditėn dhe natėn. Me punėn kėmėngulėse tė mėsuesve nėn udhėheqien e organizatės bazė , u arrit edhe nė Fterrė rezultate tė mira nė kėtė drejtim. Nga puna bindėse qė u bė me shumė shoqe nėn 40 vjeē qė nuk dinin shkrim e kėndim u arrit qė tė vazhdonon rregullisht kėto kurse dhe qė tė gjitha mėsuan tė shkruanin dhe tė lexonin. Kėto kurse i kane ndjekur kėto shoqe : Hava Qiqe, Shemo Dhuli, Hase Gjoni, Hateme Braho, Hake Lona, Mene Kofina, Beje Dhuli, Vele Ruko, Gjulza Korkuti, Xhevo Gjonike, Gjylsi Abazi, Hane Hizmo, Hava Shkurti, Tike Dauti, Hano Brinja, Gjulza Hizmo, Lute Xhama etj.
Kėshtu deri nė vitin 1948 pėrfundoi plotėsisht nė Fterrė lufta kundėr analfabetizmit.
Mėsuesat qė punuan nė shkollė nė kėtė periudhė njė rėndėsi tė madhe i kushtuan ngritjes sė tyre politike, ideologjike e profesionale. Nga viti 1948 filluan tė merrnin pjesė nė seminare metodike qė organizoheshin nė rreth apo nė zona. Njė ndihmesė tė mirė dha edhe revista “Shkolla e re” e cila mė vonė u quajt “Arsimi” dhe “Arsimi Popullor”. Kjo revistė u hapi horizont mėsuesve tė luftonin ndikimet feudo-borgjeze tė shkollės sė vjetėr dhe u shėrben pėr zgjerimin e njohurive pedagogjike e metodike dhe pėrgjithėsimin e pėrvojės sė pėrparuar tė mėsuesve. Gjatė vitit 1948, nė kuadrin e punės pėr kualifikimin e mėsuesve u shtuan pėrpjekjet pėr studimin e teorisė marksiste - leniniste. Pėr kėtė qėllim edhe mėsuesit e Fterrės morėn pjesė sipas grupeve qė ishin ndarė nė seminaret e zhvilluara pėr problemet ideopolitike. Nė kėtė kohė mėsuesit e fshatit ndihmuan edhe nė punėn e kėshillave dhe pėrhapjen e kulturės me masat.
Njė pjėsė e fėmijve fterjotė nė kėtė periudhė e mė vonė morėn bursa dhe vazhduan shkollat shtatėvjeēare nė Gjirokastėr, Shkodėr, Elbasan, etj. Shteti u dha bursė fėmijve mė tė varfėr. Kėshtu Rait Braho shkoi nė gjimnazin e Shkodrės, Vasfi Braho nė Tiranė, Rakip Korkuti, Zeko Braho, Bardhyl Xhama, Besim Elezi, Abedin Mėrkuri, Jakup Mato nė Gjirokastėr, Ismet Hizmo, Baki Gjoni, Muzafer Korkuti, Lekė Xhama nė Shkodėr mė vonė numri i bursistėve fterjotė u shtua shumė.
Nxėnėsit e Fterrės mbaronin nė fshat vetėm katėr klasė. Nga dėshira e madhe qė kishin fėmijėt pėr arsim shumica e tyre shkuan nė Kuē pėr tė vazhduar shtatėvjeēaren.Nė Kuē prindėrit u kishin siguruar fėmijve nga njė dhomė ku strehoheshin,hanin e pinin. Bukėn e merrnin me vete pėr njė javė, gjellėn e gatuanin vetė nė dhomėn e tyre. Nė shtėpi ktheheshin tė shtunėn mbasdite e mė kėmbė dhe iknin pėrsėri tė hėnėn natėn po nė kėmbė pėr tė arritur mėsimin. Megjithėse me kushte tė vėshtira jetese me mėsime ishin me rezultate tė larta.

2.- ETAPA E DYTĖ E ZHVILLIMIT TE ARSIMIT NĖ FTERRĖ 1949 - 1955

Periudha e viteve 1949-1955 u karakterizua nga lufta pėr daljen e vendit nga prapambetja e madhe ekonomike me anė tė zhvillimit te forcave prodhuese dhe shndrimin e Shqipėrisė nga njė vend agrar i prapambetur nė njė vend agraro-industrial.U ēua mė tej edhe lufta pėr thellimin e revolucionit ideologjik e kulturor. Nė Fterrė u bė njė punė e gjithanėshme pėr vėnien nė jetė tė vendimeve te Kongresit tė Parė tė PKSH. Mėsuesit filluan tė propagandonin materialt e kėtij Kongresi nė shkollė dhe nė fshat.Kėta bėnė pėrpjekje pėr rritjen e efektivitetit ideopolitik tė mėsimit, duke i lidhur temat e mėsimit me detyrat dhe gjendjen aktuale tė vendit.
Shkolla fillore e Fterrės pas Ēlirimit pėr disa vjet me radhė ka qėnė nė vartėsi tė drejtorisė sė shkollave tė grupuara me qendėr shkollėn 8-vjeēare “Mustafa Matohiti” Kuē. Kishte vartėsi administrative dhe metodike. Kjo ndihmė u bė mė e plotė dhe mė e organizuar kur u krijua seksioni i arsimit dhe kulturės sė lokalitetit tė Kuēit me drejtor dhe pėrgjegjės arsimi Tare Brahon, i cili nė pėrgjigje tė thirrjes sė Partisė pėr tė punuar nė veri tė atdheut ose nė zonat e vėshtira malore, la drejtimin e shkollės sė Sarandės dhe u caktua nė Kuē. Shkolla e Kuēit ishte qendra e rrethit metodik gjer nė vitin 1953. Detyrėn e drejtimit tė shkollės 8-vjeēare tė Kuēit e kanė kryer Lame Xhama, Tare Braho, Jakup Mato, Muzafer Korkuti, Baki Gjoni, Gėzim Dusha... tė cilėt kanė dhėnė njė ndihmesė tė madhe dhe pėr kualifikimin shkencor- pedagogjik tė mėsuesve, shumica e tė cilėve nė atė kohė nuk kishin as arsimin e mesėm.
Nė kėtė periudhė nė Fterrė filloi dhe shkolla e natės me ata qė nuk kishin mbaruar katėr klasė fillore. Nxėnėsit qė vazhdonin natėn duke patur edhe ndihmėn e mėsuesve i pėrfunduan klasat me rezultate tė mira.
Nė vitin shkollor 1953 - 1954 nė sajė tė punės sė mėsuesve u arrit qė asnjė tė mos ngelte pa u regjistruar nė shkollė ditėn, kurse nė vitet e mėparėshme kishte pasė mungesa nė kėtė drejtim.
Nxėnėsit qė mbaronin klasėn e katėrt vazhdonin edhe nė kėtė etapė shtatėvjeēaren nė Kuē. Nė vitin shkollor 1952-1953 doli edhe ligji mbi arsimin e pėrgjithshėm tė detyrueshė shtatėvjeēar pėr fshatrat qė kishin shkollė, por djemtė dhe vajzat e Fterrės, megjithėse nuk i kapte ky detyrim, nė sajė tė punės qė u bė nė fshat, u rrit shumė numri i nxėnėsve qė vazhdonin shtatėvjeēaren nė Kuē e gjetkė. Megjithatė duhet theksuar se pati edhe fėmijė tė cilėt nuk mundėn tė vazhdonin shkollėn 7-vjeēare.
Nė vitin shkollor 1955-1956 u hap klasa e pestė nė Ēorraj, prandaj ata qė mbaruan klasėn e katėrt nė Fterrė, duke pėrfshirė edhe ata qė kishin mbaruar vitin e mėparshėm, por nuk kishin shkuar nė Kuē, vazhduan klasėn e pestė nė Ēorraj.
Nė vitin shkollor 1956-1957 u hap edhe klasa e gjashtė dhe e shtatė prandaj nė Kuē nuk vazhdoi asnjė nxėnės fterjot, por u kthyen nė Ēorraj ku venin e vinin ēdo ditė.
Fshati Fterrė gjatė gjithė kohės ėshtė interesuar shumė pėr mėsuesit jo vendės dhe u ka siguruar vazhdimisht kushte tė mira jetese. Edhe pse gjendja ekonomike e fshatit ishte e rėndė, pėr mėsuesit tregohej kujdes i madh duke krijuar kushte normale pune me ato mundėsi qė eksistonin nė atė kohė

ETAPA E TRETĖ E ZHVILLIMIT TE ARSIMIT
PERIUDHA 1956- 1965

Periudha historike qė pėrfshin vitet 1956-1965 karakterizohet pėrveē tė tjerave edhe nga lufta nė fushėn ideologjike dhe pėr edukimin e masave punonjėse e veēanėrisht tė brezit tė ri me botkuptim marksist-leninist e me moralin komunist, pėr rrėnjosjen e forcimin e qėndrimit socialist ndaj punės e pronės socialiste, nė luftė kundėr mbeturinave dhe ēdo ndikimi borgjezo-revizionist. Kjo periudhė ka nė qendėr tė vet orientimet revolucionare tė Kongresit III dhe IV tė PPSH, tė cilat u bėnė programe tė mėdha pune pėr shndrimin e shpejt revolucionar tė shkollės tonė. Nė kėto vite pėr mėsuesit e shkollės sė Fterrės, si kudo u bė gjithnjė e mė tė mprehta problemet ideologjike, forcimi i karakterit socialist tė saja i brendisė sė saj mėsimore edukative.Kėtė gjė mėsuesit e propagandonin tek masa e nxėnėsve dhe tek fshatarėt gjatė bisedave politike qė bėnin me ta.
Nė mars tė vitit 1956 nė Fterrė u ngrit kooperativa bujqėsore, kėshtu qė mėsuesit kishin mundėsi tė punonin mirė me kooperativistėt. Nė kėtė etapė me ligjin “ Mbi riorganizimin e sistemit arsimor nė RPSH” tė vitit 1963 sanksionohet kalimi nga arsimi shtatėvjeēar nė arsimin e pėrgjithshėm tė detyrushėm tetėvjeēar. Nė diskutimin popullor qė u organizua pėr kėtė ēėshtje morėn pjesė dhe fshatarėt dhe mėsuesit e Fterrės.
Mėsuesat nė Fterrė nė kėtė periudhė bėnin punė tė madhe pėr edukimin ateist-shkencor tė nxėnėsve dhe njė punė akoma mė tė madhe bėnė mė fshatarėt nė luftė kundėr fesė, duke u speguar edhe tė kėqiat e kėtyre paragjykimeve fetare. Me fshatarėt filluan e organizonin reēensione librash. Nė kėtė periudhė nė shkollėn e Fterrės ka pasur edhe shoqe arsimtare si Dilfigjare Lonaj(Gjoni), Shpresa Dusha etj, tė cilat duke qėnė edhe nė forumet drejtuese tė organizatave tė masave bėnė njė punė tė mirė pėr zgjidhjen e mjaft problemeve shoqėrore, per edukimin ideopolitik e klasor revolucionar tė grave e vajzave pėr gjallėrimin e aksioneve tė ndryshme nė fshat, pėr forcimin e luftės kundėr zakoneve prapanike, pėr emnacipimin e mėtejshėm tė gruas, pėr problemet e higjenės e tė pastėrtisė dhe pėr shumė ēėshtje tė tjera. Pra nė kėtė periudhė figura e mėsuesit nė fshat u rrit jo vetėm si mėsues e edukator i brezit tė ri, por edhe si veprimtar shoqėror.
Njė ndihmė tė madhe pėr tė ngritur efektėshmėrinė e punės sė mėsuesit, pėr zgjerimin e horizontit tė tij dha edhe gazeta “Mėsuesi” numuri i parė i sė cilės doli mė 1 shtator 1961. Nė kėtė gazetė u abonuan edhe mėsuesit e Fterrės ku u shėrbeu shumė pėr zgjerimin e horizontit ideo-profesional sidomos pėr gjuhėn shqipe e shkencat e tjera shoqėrore.
Qysh nga viti 1960 si kudo edhe nė Fterrė u festua 7 Marsi. Me vendim tė Presidiumit tė Kuvendit Popullor u vendos qė data 7 Mars, data e ēeljes sė shkollės sė parė shqipe mė 1887, tė ishte dita e mėsuesit. Duke filluar nga ky vit e mė pas nė fshat organizoheshin pasdite tematike me nxėnėsit e popullin e u flitej nga ana e mėsuesvė pėr kėtė ditė, jepeshin pėr fshatin aktivitete kulturore e artistike. Mėsuesve nė shkollė u fliste mėsuesi mė i vjetėr, fshatarėt e mėsuesit bėnin vizita nė familjet e mėsuesve, organizoheshin konkurse letrare. Pra qė nga viti 1960 nė Fterrė u bė traditė qė tė festohej me madhėshti dita e 7 Marsit si kudo.
Duke filluar nga kjo periudhė jo vetėm qė nuk digjeshin bursat e planifikuara pėr fshatin por tė gjithė prindėrit luftonin pėr t’i dėrguar fėmijėt nė shkollė e sidomos me prioritet ju dhanė shkollave tė mėsme pedagogjike. Mė parė kishte edhe ndonjė rast qė ndonjė prind nuk e dėrgonte vajzėn pėr tė vazhduar shkollė tė mesme me bursė sepse pengonin zakonet prapanike.Deri nė vitin 1961 me dhjetra djem e vajza fterjote kishin dalė mėsues dhe punonin nė tė gjitha krahinat.
Pėr kėtė arsye nga Presidiumi i Kuvendit Popullor fshati Fterrė u dekorua mė 1 mars 1961 me Nr. Dekreti 3225 me Urdhėrin e Punės sė Klasit tė Dytė me motivacionin “ Fshat nga gjiri i tė cilit kanė dalė me dhjetra mėsues qė kanė kontribuar nė zhvillimin e arsimit nė krahina tė ndryahme tė vendit”.
Kjo dekoratė i nxiti mė shumė djemtė e vajzat fterjotė pėr tė punuar kudo qė ishin. Shumė mėsues nga Fterra janė nderuar edhe me tituj, urdhėra, dekorata, distingtiva etj.
Krahas gjithė hallkave tė sistemit arsimor nė kėtė periudhė mori pėrpjestime tė mėdha edhe arsimi parashkollor. Kėshtu edhe nė Fterrė nė maj tė vitit 1956 u hap kopshti.Nė kėtė periudhė e mė vonė derisa u hap shkolla 8-vjeēare nė Fterrė cikli i ulėt varej dhe kontrollohej nga drejtoria e shkollės 8-vjeēare Ēorraj.
Nė Ēorraj kanė mbaruar ciklin e lartė 91 fterjotė nga tė cilėt 27 ishin vajza.
`Mė 1 shtator 1964 filloi edhe vlerėsimi me 10 nota, nė kėtė mėnyrė nga ana e mėsuesve kishte mundėsi tė pasqyrohej mė mirė niveli i njohurive tė nxėnėsve.

ETAPA E REVOLUCIONARIZIMIT TĖ MĖTEJSHĖM TĖ SHKOLLĖS.

Etapa nga viti 1966 e deri mė sot pėrbėn periudhėn e thellimit tė revolucionit tonė socialist nė tė gjitha fushat. Gjatė kėsaj kohe ėshtė forcuar mė shumė uniteti Parti-Popull, ėshtė thelluar mė shumė lufta kundėr liberalizimit e burokratizimit, kundėr tė gjithė mbeturinave e ndikimeve tė ideologjisė reaksionare e borgjezo - revizioniste, ėshte zbatuar gjithėnjė e mė shumė vija e masave dhe lufta e klasave.
Kjo ėshtė njėkohėsisht edhe periudha e revolucionarizimit tė mėtejshėm e tė gjithanshėm tė shkollės sonė. Deri nė fillim tė kėsaj periudhe megjithė pėrparimet e mėdha akoma nuk ishin zgjidhur disa nga problemet mė tė rėndėsishme si ato tė lidhjes sė mėsimit me punėn prodhuese, edukimin fizik e ushtarak, nuk qe organizuar si duhet mėsimi i lėndėve tė marksizėm leninizmit. Njė hov tė madh puna e shkolla mori pas fjalės sė shokut Enver qė mbajti nė fund tė vitit 1965 nė gjimnazin “Qemal Stafa” me rastin e 40 vjetorit tė kėsaj shkolle. Ky fjalim i shokut Enver u studjua me vemendje edhe nga ana e mėsuesvė qė punonin nė kėtė kohė nė Fterrė.
Revolucionarizimi i shkollės kėrkonte edhe arsimtarė rėvolucionarė tė formuar me ideologji marksiste-leniniste. Pėr kėtė si kudo edhe nė Fterrė pėr mėsuesit e nxėnėsit u shpall si aksion studimi i dokumentave tė Partisė dhe i veprave tė shokut Enver Hoxha.
Inisiativat qė shpėrthyen nė tė katėr anėt e Atdheut pėr pėrparimin e lartė e me cilėsi u pėrhapėn edhe nga ana e mėsuesve nė Ftėrrė. Kėshtu nė vitin shkollor 1965-1966 cikli i ulėt pati njė kalueshmėri 100 pėr qind me notėn mesatare 7.9.
Mė 7 Mars 1968 Byroja Politike e KQ tė PPSH i bėri njė analizė tė thellė shkencore zhvillimit tė shkollės sonė dhe shtroi detyra pėr revolucionarizimin e mėtejshėm tė saj. Studimi qe iu bė nga ana e mėsuesve fjalimit historik te shokut Enver Hoxha “ Mbi revolucionarizimin e mėtejshėm tė shkollės sonė” u zgjeroi horizontin dhe i bėri tė shohin e analizojnė drejt gjėndjen aktuale dhe prespektivėn e zhvillimit tė shkollės. Ky fjalim historik u bė platformė pėr njė diskutim tė gjerė popullor pėr revolucionarizimin e mėtejshėm tė shkollės. Nė kėtė diskutim qė u bė edhe nė Fterrė nėn udheheqien e organizatės bazė tė Partisė muarėn pjesė prindėr, mėsues, nxėnės etj. Nė diskutimin qė u bė u dhanė mendime me vlerė pėr rritjen e mėtejshme tė cilėsisė sė punės mėsimore-edukative, pėr lartėsimin e figurės sė mėsuesit, tė aftėsimit e tė lidhjes sė tij me shumė mė jetėn, pėr problemet e forcimit tė boshtit ideologjik marksist-leninist tė shkollės, pėr luftėn qė duhej bėrė kundėr verbalizmit, formalizmit, teorizimeve tė thata e abstrakte qė vreheshin nė punėn e mėsuesve.
Nė vitin shkollor 1968-1969 u hap nė Fterrė edhe klasa e V-tė e tetėvjeēares. Mėsimin kjo klasė e zhvilloi nė shtėpinė e Faro Shehes. Kjo datė shėnoi edhe hapjen e shkollės 8-vjeēare nė Fterrė, me klasėn e pestė kėtė vit punoi mėsuesja Difo Lona e cila u ngrit nga cikli i ulėt.
Klasa e pestė kishte 22 nxėnės prej tė cilve 12 ishin vajza. Nė kėtė vit klasa e gjashtė, e shtatė dhe e tetė i zhvilloi mėsimet nė Ēorraj. Edhe kėtė vit shkollor Fterra varej nga drejtoria e shkollės 8 vjeēare Ēorraj.
Nė kėtė periudhė populli i Fterrės ju pėrvesh punės pėr ndėrtimin e shkollės. Pėr kėtė shumė herė u organizua punė vullnetare sidomos nga tė rinjtė. Ata punonin qė herėt nė mėngjez e deri nė mbremje vonė. Njė organizator i mirė dhe udheheqės i punės nė kėtė drejtim ka qėnė komunisti dhe kryetar i pushtetit nė atė kohė Hamza Mehmeti. Mjaft i interesuar dhe njė ndihmė tė mirė dha nė kėtė drejtim edhe mjeku Safet Memi, i cili kishte ardhur vullnetarisht nga Tirana dhe punonte mjek nė Borsh. Pėr sjelljen e materialeve pėr ndėrtimin e shkollės si hekur, gurė, ēimento, rėrė, dėrrasa, gėlqere etj kontribuan duke punuar edhe jashtė orarit shoferėt Avni Shkurti, Nexhip Dauti, Musa Maēi, Irfan Brinja. Shkolla e re filloi nga punimet nė vitin 1968 dhe pėrfundoi nė vitin 1970.
Nė kėtė vit shkollor megjithėse kuadri nuk ishte i plotė u hap komplet tė gjitha klasat e tetėvjeēares. Nė kėtė vit shkollor pati 89 nxėnės nga tė cilėt 46 ishin nė ciklin e ulėt.
Nė muajin Janar 1970 mėsuesit e ciklit tė lartė u lehtėsua se shkolla u plotėsua me kuadėr. Nė kėtė vit mėsuesit bėnė njė punė tė mirė pėr realizimin e boshtit ideologjik marksist-leninist dhe puna u lidh mė mirė me rezultatet ekonomike tė rrethut e fshatit. Kujdes mė i mirė u tregua pėr realizimin e komponentit edukim fizik e punė prodhuese.
Pėr realizimin e punėve bujqėsore u muar nga kooperativa njė sipėrfaqe toke. Dy javėt e punės sė dobishme shoqėrore filluan ti bėnin nė mes tė kooperativistėve ku edukoheshin edhe nga disiplina e tyre. U goditėn mjaft koncepte tė gabuara qė kishte pėr shkollėn si te prindėrit dhe te nxėnėsit.
U vu re njė interesim mė i dukshėm dhe njė vlerėsim mė i drejtė i formave tė edukimit nga mėsuesit, si dhe njė aktivzim mė i mirė i tyre nė veprimtarinė politike, ideologjike e kulturore me masat. Kjo punė u thellua mė shumė nė vitet e mė vonshme. Shkolla klėtė vit pati njė kalueshmėri 81 pėr qind me mesatare 6,3.
Nė vitin shkollor 1970-1971 nuk pati mė vartėsi nga shkolla e Ēorrajt. Shkolla kėtė vit pati kalueshmėri 82 pėr qind me notė mesatare 6,4. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 19 nxėnės.
Viti shkollor 1971-1972 u mbyll me njė kalueshmėri 85 pėr qind e me notė mesatare 6,4. Nė vitin shkollor 1973-1974 mėsuesit e filluan punėn duke pasė nė qendėr tė vėmendjes detyrat e Plenumit tė IV-tė tė KQ tė PPSH i Qershorit 1973, i cili kritikoi me forcė dobėsimin e frymės sė disiplinės proletare nė shkollė, zbrazėsitė e difektet nė fushėn e edukimit ideo-estetik e tė edukimit morlao-qytetar etj. dhe kėrkoi qė tė ngrihej nė njė shkallė mė tė lartė roli i shkollės e i mėsuesit si edukator pėr edukimin ideologjik tė brezit tė ri nė luftė kundėr shfaqjeve tė huaja e qėndrimeve liberale ndaj tyre.
Tė metat tė cilat i kritikoi ky Plenum ishin reflektuar nė shkollėn e Fterrės. Nėn udhėheqien e organizatės bazė tė Partisė edhe nė shkollėn e Fterrės u krijua njė atmosferė mobilizuese pėr tė gjithė mėsuesit e veēanėrisht nė fushėn e edukimit. Mėsuesit u mobilizuan mė shumė duke luftuar formalizmin e burokratizmin nė punėn e tyre dhe vunė mė mirė nė themel tė tė gjithė punės sė tyre mėsimore e edukative materialet teorike tė Partisė dhe pėrvojėn e ndėrtimit socialist. Njė veprimtari mė e gjerė kulturore artistike u zhvillua nė shkollė sidomos gjatė vitit 1974 qė ishte viti i 30 vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut. Nė festivalin folklorik tė shkollave 8-vjeēare qė u organizua nė Sarandė nė maj 1974 shkolla e Fterrės, pasi kishte zėnė vendin e parė nė zonė, zuri vendin e dytė nė rreth. Nė kėtė vit filloi edhe zhvillimi i orėve edukative nėpėr klasa nga ana e mėsuesve kujdestarė. U bė nga ēdo mėsues kujdestar njė plan mė i detajuar pėr punėn edukative. U organizuan njė mori aktivitetesh praktike pėr edukimin ideopolitik, ideoestetik e moralo-qytetar tė fėmijve. Nė orėt e mėsimit filluan tė realizoheshin jo vetėm synimet mėsimore,por edhe ato edukative. Nė kėtė vit shkollor pati 74 nxėnės nga tė cilėt 41 ishin nė ciklin e ulėt. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 10 nxėnės dhe pati nja kalueshmėri 83 pėr qind me notė mesatare 6,4. Nė kėtė vit njė hap i rėndėsishėm u bė nė shkollė pas fjalės sė shokut Enver mė 20 dhjetor 1974 pėr letėrsinė e artet, nė fushėn e edukimit ideo-estetik si pjesė pėrbėrėse e edukimit komunist.
Rol tė rėndėsishėm luajti mėsuesja e letėrsisė Burbuqe Dhuli kėtė vit pėr edukimin ideo-estetik tė nxėnėsve. Mė mirė u punua me rrethet letrare tė shkollės sidomos nė punėn me talentet e reja. Biblioteka e shkollės organizoi mė mirė punėn e saj ku u organizuan mjaft reēensione konkuruese letrare etj. Nė kėtė vit shkollor pati 82 nxėnės, nga tė cilėt 46 nė ciklin e ulėt. Nė kėtė vit erdhi edhe njė pjesė e nxėnėsve tė Ēorrajt meqėnėse u mbull cikli i lartė i tetėvjeēares nė Ēorraj pėr arsye tė numurit tė pakėt tė nxėnėsve.Nė kėtė vit shkollor pati njė kalueshmėri 81 pėr qind me nota mesatare 6,4. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 12 nxėnės.
Nė vitin shkollor 1975-1976 u caktua drejtor shkolle Stavri Dhrami. Nė kėtė vit shkollor nga ana e drejtorisė ju kushtua njė kujdes i madh forcimit unitetit dhe rritjes sė personalitetit tė mėsuesve. Njė gjė pozitive ėshtė se duke filluar nga ky vit nuk ka patur deri mė sot asnjė mosmarėveshje midis kolektivit arsimor. Nė kėtė vit drejtori i shkollės mė afėr kontrollit ndihmoi punėn e mėsuesve. Veprimtaria ndihmėse e kontrolluese e drejtorisė synoi nė zbatimin e kėrkesave shkencore nė organizimin e procesit mėsomor-edukativ. Veprimi unik i bashkėpunimit ndėrmjet mėsuesve pėr ēdo problem bėri qė tė forcohej mė shumė uniteti. Mė mirė u bashkėrendua puna e shkollės me familjen. Tė shpeshta ishin mbledhjet qė u bėnė pėr ballafaqimin e punės mėsues - prindėr - nxėnės pėr problemet e pėrparimit, tė sjelljes sė fėmijve. Nė kėto mbledhje si prindėrit ashtu edhe nxėnėsit, krahas punės sė tyre, flisnin me kurajo edhe pėr mėsuesit.
Nė mbledhjet me prindėrit vazhduan tė punoheshin edhe njė sėrė temash pedagogjike nė ndihmė tė punės sė tyre si prindėr. Mėsuesit bėnin edhe takime individuale me prindėr nė shtėpitė e tyre. Nė kėtė mėnyrė u njohėn mė mirė me kushtet e jetesės sė fėmijėve. Mėsuesi hynte nė familjen e nxėnėsit e interesohej drejt pėr drejt pėr nxėnėsin, informonte familjen e informohej prej saj. Nė kėtė vit puna nė shkollė pati shumė pėrmirėsime sidomos nė drejtim tė forcimit tė disiplinės proletare shkencore, pati ngritje cilėsore e sasiore nė procesin mėsomir edukativ, u pėrmirėsuan agjitacioni figurativ nė shkollė, u rrit mė tej rendimenti i orėve edukative duke u dhėnė rėndėsi aktiviteteve praktike, filloi tė punohej me rrethet jashtė shkollore, etj. Nė kėtė vit duke patur ēdo mėsues nė qendėr tė vemendjes detyrat e Aktivit Kombėtar tė Arsimit qė u zhvillua nė gusht 1975 u punua mė shumė pėr forcimin e mendimit marksist-leninist nė procesin e mėsim edukimit, u punua mė mirė pėr harmonizimin e mėsimit me punėn prodhuese dhe edukimin fizik e ushtarak, u pėrmirėsua mė tej puna e organizatės sė rinisė e pionierit nė shkollė. Nė muajin janar 1976 shpėrtheu inisiativa pėr tė fituar titullin ‘Shkollė sulmuese e 35 - vjetorit tė themelimit tė Partisė” gjė qė i dha njė nxitje tė mėtejshme punės nė shkollė.
Nė kėtė vit pėr herė tė parė u zhvillua manifestimi fiskulturor - sportiv me nxėnėsit e ciklit tė lartė me temėn “ Mėsojmė, punojmė, kalitemi “ dhe me mxėnėsit e ciklit tė ulėt me temė: “ Jemi bijtė e lumtur tė Shqipėrisė”. Ky manifestim u dha me pjesėmarrjen e gjithė fshatit mė 1 maj 1976.
Shumė aksione u organizuan nė shkollė pėr rregullimin e sistemimin e territorit tė saj, punė qė vazhdoi edhe nė vitet e mėvonėshme.
Nė kėtė vit shkollor drejtoria e shkollės nė mbledhjen e kėshillit pedagogjik analizoi pėrveē punės simestrale e vjetore edhe punėn qė bėhej nė ciklin e ulėt, punėn edukative dhe rretheve jashtė shkollore. Viti shkollor u mbyll me njė kalueshmėri 85 pėrqind me notė mesatare 6,8. Shkolla kishte 69 nxėnės prej tė cilėve 29 ishin nė ciklin e ulėt. Gjatė muajit shkurt 1976 nga ana e kolektivit arsimor u studjua me vemendje tė madhe materiali i Konferencės shkencore pėr problemet e kushtetutės. Kėto materiale u komentuan edhe nė masėn e nxėnėsve e kooperativistėve. Nė kėtė Konferencė Prof. Ismet Elezi mbajti referatin “Mbi disa probleme krysore tė organizimit tė shtetit”. Nė kėtė vit dhe nė vitet e mė vonėshme pati njė interesim tė mirė pėr paisjen e shkollės me bazė materiale. Nje nxitje tė mėtejshme punės nė shkollė i dhanė dhe detyrat qė shtroi Kongresi i 7 i PPSH dhe detyrat e Aktivit Kombėtar tė Arsimit i marsit 1977. Kolektivi arsimor bėri njė punė tė mirė pėr tė bėrė realitet detyrat qė shtroheshin para shkollės pėr tė edukuar nxėnėsit me normat morale komuniste e ideologjinė e Partisė nė luftė kundėr shfaqieve tė huaja.Duke filluar nga ky vit nuk pati asnje rast shkėputje nga nxėnėsit pa mbaruar klasėn e tetė. Pionierėt dhe tė rinjtė e shkollės nė nėntor 1976 morėn inisiativėn pėr tė fituar titullin “ Kompani e organizatė flamurtare pėr zbatimin e vendimeve tė Kongresit tė 8-tė tė PPSH”. U ndėrmorėn njė sėrė aksionesh nė ndihmė tė bujqėsisė e u organizuan njė sėrė aktivitetesh pėr edukimin patriotik tė tyre. U organizuan marshime nė Kuē , shkuan nė vendin ku u vra Memo Metua, atje u foli heroi i popullit Avdul Hakiu dhe vizituan dhe muzeun e Kuēit. U bė marshimi nė Borsh nė vendin ku u vra Fuat Mati, etj. Duke filluar qė nga ky vit e mė vonė tė gjithė nxėnėsit u bėnė antarė tė bibliotekės dhe shfrytėzonin e frekuentonin rregullisht atė. Mbi 85 pėr qind e nxėnėsve u abonuan nė revistat “Yllka”, “Pionieri”, “Fatosi”. “Zėri i Rinisė”, etj. Rreth tyre organizoheshin edhe konkurse midis kompanive.
Nė kėtė vit shkollor u analizua nė mbledhjen e kėshillit pedagogjik edhe puna pėr realizimin e boshtit ideologjik nė tėrė procesin mėsimor edukativ, puna qė bėhej me arsimin parashkollor, puna qė bėhej nga shkolla pėr ngritjen e nivelit tė kulturės nė fshat, etj. Nė kėtė vit shkollor pati njė kalueshmėri 90 pėr qind me notė mesatare 6,9. Puna e mirė qė kishte filluar tė bėhej nė shkollėn e Fterrės u vlerėsua lart dhe nga ekipi i kontrollit ta rsim-kulturės, i cili kryesohej nga pėrgjegjėsi i tij.
Orgnaizata e rinisė dhe e pionierit funksiononin mė mirė nga ana e organizative duke ndihmuar mė aktivisht sodomos pėr edukimin politik-patriotik tė brezit tė ri. Pėr kėtė ēeta e shkollės mė 21 prill 1978 u nderua nga ana e komitetit tė rinisė sė rrtethit me Fletė lavdėrimi me kėtė motivacion: “ E dalluar nė aktivitetet pėr edukimin patriotik tė pionierėve”.
Shkolla pati njė kalueshmėri 92 pėrqind me notė mesatare 7,6. Shkolla kishte 82 nxėnės prej tė cilve 50 nė ciklin e lartė. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 16 nxėnės.
Qė nė muajin shtator tė vitit shkollor 1978-1979 filloi njė punė e mirė pėr rregullimin e katit tė dytė, me njė pune intensive u arrit qė mė 16 tetor 1978, tė fillonte mėsimi dhe nė katin e dytė.
Nė janar 1979 nė kuadrin e 35 vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut nė shkollė shpėrtheu inisiativa pėr tė fituar titullin “Shkollė, ēetė e kompani e 35 vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut”. Nė kėtė vit pionierėt e shkollės dhanė njė sėrė aktivitetesh artistike si nė Fterrė, Ēorraj, Kuē, Lukovė etj. Mė 7 mars 1979 u organizua nė shkollė njė sesion shkencor pėr harmonizimin e tre komponentėve. Nė kuadrin e 35 vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut dhe tė Spartakiadės sė Tretė Kombėtare mė 1 maj 1979 edhe nė Fterrė u organizua manifestimi fiskulturorė - sportiv veprimtari qė vazhdoi edhe nė vitet e mė vonėshme. Nga ana e drejtorisė kėtė vit u analizuan nė mbledhjen e kėshillit pedagogjik edhe puna e bėrė pėr harmonizimin e tre komponentėve, roli i mėsuesit kujdestar dhe roli i lėndės histori - gjeografi nė formimin ideopolitik tė nxėnėsve etj. Shkolla e mbylli kėtė vit shkollor me njė kalueshmėri 97 pėrqind me notė mesatare 7,2.
Nė vitin shkollor 1979-1980 pati njė mobilizim akoma mė tė madhe nė kuadrin e 35 vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut. Gjatė semestrit tė parė u bė njė punė e mirė pėr t’i bėrė jehonė kėtyre ngjarjeve tė rėndėsishme duke organizuar leksione, biseda, konkurse etj. Ēeta e pionierit u mobilizua akoma mė shumė pėr realizimin e objektivave tė inisiativės qė kishte marrė. Kėshtu nė nėntor nga ana e komitetit tė rinisė sė rrethit fitoi flamurin “ Ēetė e 35-vjetorit tė ēlirimit”. Nė muajin janar 1980 mori inisiativėn tjetėr pėr tė fituar titullin “ Ēetė sulmuese e 5-vjeēarit tė gjashtė”. Pėr punėn e mirė qė bėnte shkolla e Fterrės me rastin e 7 marsit 1980 u nderua nga Ministria e Arsimit dhe e Kulturės me fletė nderi me kėtė motivacion: “Pėr rezultate tė larta nė zbatimin e detyrave tė revolucionarizimit tė mėtejshėm tė shkollės, pėr formim tė mirė ideologjik e shkencor tė nxėnėsve dhe pėr punė tė palodhur nė edukimin klasor revolucionar tė tyre”.
Nė kėtė vit shkollor u bė njė punė mė e mirė pėr tė njohur nxėnėsit me jetėn e veprimtarinė e dėshmorėve tė fshatit. Pėr kėtė u mblodhėn tė dhėna nga tė moshuarit e fshatit dhe tė afėrmit e tyre dhe pėr ēdo klasė u ngritėn kėndet e dėshmorėve. Vendosja e kėndit tė dėshmorėve nė klasa u bė me ceremoni mė 5 maj 1980 ku morėn pjesė pėrfaqėsues nga organizata e Partisė, pushtetit, tė organizatave tė masave, tė afėrmit e dėshmorėve e bashkėfshatarė tė tjerė. Nė kėtė vit shkollor mėsuesit e shkollės punuan dhe pėr ngritjen e Muzeumit tė Fterrės. Nga ana e drejtorisė sė shkollės nė mbledhjen e kėshillit pedagogjik u analizua edhe puna pėr edukimin moralo - qytetar tė fėmijve, puna me arsimin para shkollor, etj. Shkolla embylli kėtė vit me njė kalueshmėri 95 pėrqind me notė mesatar 7,3. Shkolla kishte 65 nxėnės prej tė cilve 44 nė ciklin e lartė.
Qė nė ditėt e para tė vitit shkollor 1980-1981 pati njė mobilizim tė madh sepse mė 13 shtator 1980 u bė pėrurimi i muzeut ku morėn pjesė pothuajse tė gjithė fterrjotėt e larguar nga fshati. Gjithashtu mori pjesė edhe sekretari i parė i komitetit tė partisė tė rrethit tė Sarandės, veteranė tė luftės nacionalēlirimtare dhe pėrfaqėsues tė partisė e tė pushtetit nė rreth e nė kooperativė. Shiritin e inagurimit e preu shoku Jashar Menzelxhiu. Me kėtė rast u organizua njė sesion shkencor. Pėr ngritjen e muzeumit nė fshat dhanė njė ndihmesė tė madhe tė gjithė bashkėfshatarėt por nė mėnyrė tė veēantė punuan Muzafer Korkuti, Guro Zeneli e Gėzim Dusha. Nė muajin janar 1981 shkolla mori inisiativėn pėr tė fituar titullin “ Shkollė sulmuese e 40 vjetorit tė PPSH dhe Kongresit tė saj tė tetė”. Me kėtė rast nga ana e shkollės pati njė mobilizim tė madh dhe pėr fazėn e parė u nderua me flamur nga ana e komisionit tė garave socialiste tė rrethit.
Nė kuadrin e 40 vjetorit tė PPSH dhe Kongresit tė saj tė 8-tė, me nxėnėsit e shkollės u organizua edhe nje eskursion tre ditor nė Vlorė mė datat 8-10 maj. Rrugės nxėnėsit vizituan muzeumin e Tėrbaēit, Monumentin e Drashovicės 1920-1943, etj. Nė Vlorė nxėnėsit vizituan mjaft fabrika dhe u kthyen nga bregdeti pėr t’u njohur me bukuritė e tij. Kjo veprimtari la shume mbresa tek nxėnėsit. Nė kėtė vit njė punė e madhe u bė pėr t’u ballafaquar me letrėn e shokut Ramiz Alia “ Mbi thellimin e luftės kundėr disa shfaqieve tė huaja”. Pėr kėtė u bė mbledhja me nxėnės e prindėr duke luftuar tė metat qė ishin vrejtur nė shkollė e nė fshat nė kėtė drejtim. Nė mbledhjen e kėshillit pedagogjik u analizua edhe puna edukative nė luftė pėr ndalimin e kriminalitetit, puna e organizatės sė rinisė, pionierit nė shkollė, puna qė bėhej nė arithmetike nė ciklin e ulėt, etj. Nė kėtė vit shkolla doli 97 pėrqind me notė mesatare 7,3. Shkolla kishte 58 nxėnės prej tė cilėve 37 nė ciklin e lartė. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 9 nxėnės.
Viti shkollor 1981-1982 filloi mė i mobilizuar se pritej 40 vjetori i PPSH dhe Kongresit tė 8-tė tė saj. Mėsuesit e nxėnėsit ndoqėn me vemendje tė madhe punimet e kėtij Kongresi e sidomos raportin e shokut Enver dhe e punuan edhe nė fshat. Vetė mėsuesit studjuan me vemendje e konspektuan raportin e shokut Enver dhe materialet e tjera qė kishintė bėnin me problemet e arsimit dhe tė edukimit. Nė semestrin e dytė e nė vazhdim vemendja e drejtorisė, kolektivit pedagogjik e mėsuesave u pėrqėndrua nė ngritjen e cilėsise sė punės mėsimore-edukative tė shkollės. Mėsuesit punuan mė shumė pėr ngritjen e tyre ideopolitike e profesionale, pėr zgjerimin e horizontit tė pėrgjithshėm shkencor e kulturor, pėr tė rritur mjeshtėrinė pedagogjike. Nė punėn e ēdo mėsuesi u bė pėrmirėsim nė fushėn e metodave tė mėsimdhėnies, gjė qė ndikoi nė pėrvetėsimin aktiv tė dijeve e qėndruershmėrinė e tyre. Njė rėndėsi e mdhe iu kushtua punės sė mėsuesit kujdestar, i cili filloi tė bashkėpunonte mė mirė me mėsuesit e lėndėve nė mėnyrė qė tė mos shkaktohej mbingarkesė. Mė mirė filloi puna pėr forcimin e mėtejshėm tė lidhjeve tė mėsimit me jetėn, me praktikėn, me punėn prodhuese. Nė zbatim tė detyrave tė Kongresit tė 8-tė tė PPSH ēdo mėsues u angazhua me nga njė temė studimore e eksperimentuese. Nė shkollė shpėrtheu inisiativa pėr tė fituar titullin “Shkollė flamurtare pėr zbatimin e detyrave tė Kongresit tė 8-tė tė PPSH”.
Njė nxitje tė mėtejshme i dha punės se pionierėve nė shkollė edhe pėrshėndetja e shokut Enver drejtuar gjithė pionierėve tė Shqipėrisė me rastin e 40 vjetorit tė organizatės DEBATIK. Nė kėtė vit shkollor ka patur njė kalueshmėri 89 pėrqind me notė mesatare 7. Shkolla kishte 57 nxėnės nga tė cilėt 37 ishin tė ciklit tė lartė. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 9 nxėnės.
Ky vit shkollor filloi duke pasur mėsuesat nė duart e tyre jo vetėm materialet e Kongresit tė 8-tė tė PPSH por edhe vendimet e Byrosė Politike tė KQ tė PPSH tė muajit qershor 1982: “Pėr forcimin e mėtejshėm tė punės mėsimore-edukative nė shkollė”.Nė kėtė vit shkollor vemendje mė e madhe iu kushtua punės me klasėn e parė. Nga vetė mėsuesja e klasės sė parė u formuan koncepte tė drejta e tė shėndosha pėr kėtė problem. U sigurua njė bazė mė e mirė mėsimore. Mė shumė u punua me nxėnėsit qė hasnin dobėsi nė shkrim e arithmetikė. Nė fund tė vitit u arrit qė nxėnėsit e klasės sė parė tė meritonin plotėsisht kalimin nė klasėn e dytė dhe nga 7 nxėnės katėr dolėn shumė mirė dhe tre mirė. Ministria e Arsimit dhe e Kulturės, Kėshilli i Pėrgjithshėm i Bashkimeve Profesionale dhe Komiteti Qendror i BRPSH gjatė muajve mars-maj 1983 organizuan diskutimin “ Pėr ngritjen e rolit tė mėsuesit nė procesin mėsimor edukativ dhe pėrsosjen e mėtejshme tė figurės sė tij morale”. Ky diskutim u bė nėn udheheqien e organizatės bazė tė Partisė edhe nė kolektivin arsimor nė Fterrė. U bėnė mbledhjet e kompanive e prindėrve ku u dhanė mėndime mjaft tė vlefshme pėr punėn e mėsuesve. Kėtė problem drejtoria e shkollės nė bashkėpunim me kryesinė e organizatės profesionale e analizuan nė dy mbledhje ku pati debate e ballafaqime pėr tė metat qė kishte nė kėtė drejtim nė shkollė. Nė kėtė vit Konferenca e 25 e BRPSH e rrethit e nderoi ēetėn e shkollės me flamurė me kėtė motivacion : “Dalluar nė zhvillimin e aktiviteteve pėr edukimin komunist tė brezit tė ri”. Shkolla pati njė kalueshmėri 90 pėr qind me notė mesatare 7,4. Kishte 62 nxėnės nga tė cilėt 41 nė ciklin e lartė. Klasėn e tetė e pėrfunduan duke marrė dėftesėn e lirimit 10 nxėnės
Mė 1 shtator ditėn e hapjes sė shkollės u organizua edhe njė sesion shkencor me pjesėmarrjen e gjithė fshatit me rastin e 40 vjetorit tė rėnies sė dėshmorit Hiqmet Dusha.
Nė kėtė vit filloi zbatimi i programeve e planeve tė reja mėsimore pėr klasėn e parė dhe tė pestė. Nga ana e mėsuesve qė punuan nė klasėn e parė dhe tė pestė pati njė punė mė tė mirė pėr realizimin me cilėsi tė kėrkesave qė shtronte dokumentacioni i ri. Vemendja krysore e drejtorisė sė shkollės dhe kolektivit pedagogjik u pėrqėndrua nė klasėn e parė dhe tė pestė.
Prej datės 7 deri mė 9 dhjetor njė ekip i seksionit tė arsimit dhe tė kulturės i kryesuar nga pėrgjegjėsi i kėtij seksioni ushtroi ndihmėn e kontrollin pėr tė shikuar punėn qė bėhej nė klasėn e parė, tė dytė dhe tė pestė. Qėllimi i tij ishte tė verifikonte nė praktikėn e punės sė shkollės arritjet dhe problemet qė dilnin nė kėto klasa. Konksuzioni i pėrgjithshėm i ekipit ishte ky : “ Drejtoria e shkollės gjatė kėtij viti shkollor ėshtė pėrpjekur pėr tė materializuar nė jetėn e shkollės udhėzimet e ardhura, tė zbatojė planet e programet e reja mėsimore. Pozitiv ėshtė fakti qė nė drejtori janė hartuar mirė planet e punės si plani vjetor, plani mujor, plani i kontrollit tė drejtorisė, etj. Dokumentacioni pėr tė gjitha problemet ishte i rregullt, bile shumė i rregullt qė tregon se drejtoresha e shkollės i ka kushtuar vėmendje dhe ėshtė sistematike nė kėtė punė. Ėshte gjė e mirė qė nė planet e drejtorisė janė reflektuar edhe vėrejtjet qė janė bėrė nė kontrollet e mėparėshme. Duke mos shkėputur problemin e arsimit me ato tė kulturės drejtoria e shkollės tregon kujdes edhe pėr kėtė problem dhe ndjek me pėrgjegjėsi dhe aktivitetin kulturor e artistik qė zhvillohet nė fshat duke rritur nė kėtė mėnyrė edhe rolin e mėsuesit si veprimtar shoqėror. Pėr disa vjet me radhė nė shkollė realizohet plani i edukimit dhe nuk ka shqetėsime pėr kėtė problem kaq tė rėndėsishėm. Dokumentacioni pėr regjistrat dhe lėvizjet e nxėnėsve ishte i plotė. Kėshilli pedagogjik i shkollės ka funksionuar rregullisht dhe ėshtė marrė me problemet qė shqetėsojnė aktualisht shkollėn tonė. Niveli i njohurive qė kanė marrė nxėnėsit nė pėrgjithėsi ėshtė i mirė dhe i qėndrueshėm. Mėsuesat qė punojnė nė shkollė kanė njė pregatitje tė mirė ideologjike, shkencore e metodike. Ėshtė punuar mirė pėr rregullimin dhe zbukurimin e shkollės”( Marrė nga konkluzionet e lėna me shkrim nga ekipi).
Nė sajė tė punės qė ishte bėrė nė shkollė u arrit qė nė fund tė vitit shkollor klasa e parė, e dytė dhe e pestė tė kalojnė 100 pėrqind. Shkolla pati njė kalueshmėri 92 pėrqind me notė mesatare 7,2. Klasėn e tetė, duke marrė dėftesėn e lirimit, e mbaruan 10 nxėnės.
Gjatė kėtyre viteve tė fundit shumica e nxėnėsve qė mbarojnė klasėn e tetė vazhdojnė shkollėn e mesme bujqėsore Borsh dhe me mbarimin e saj punojnė si punėtorė specialistė nė kooperativė. Njė pjesė e pėrfunduan shkollėn e mesme bujqėsore Borsh,me korespendencė.
Kėtė vit shkolla e filloi punėn e saj me intensitet, pėr zbatimin e orientimeve tė Kongresit tė 8-tė PPSH e tė vendimit tė Byrosė Politike tė KQ tė PPSH tė qershorit 1982 edhe mė i mobilizuar se ēdo herė tjetėr duke qenė nė kuadrin e 40-vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut. Nė kėtė kuadėr u organizua njė veprimtari e dendur politiko-edukative, kulturore-shkencore e fiskulturore sportive. Mėsues e nxėnės u njohėn me pėrshėndetjen e shokut Enver Hoxha me rastin e 40 vjetorit tė ēlirimit tė Atdheut.


x
x x

Tė gjithė nxėnėsit qė kanė kaluar nga bankat e kėsaj shkolle sot janė shpėrndarė nė tė katėr anėt e Atdheut dhe japin kontributin e tyre nė sektorė tė ndryshėm tė ekonomisė, kulturės, arsimit e mbrojtjes. Midis tyre ka profesorė, punonjės shkencorė, mjekė, inxhinierė, ekonomistė, agronomė, oficerė si dhe shkrimtarė, poetė e artistė.
Sot nga Fterra numurohen mbi 250 kuadro me arsim tė lartė nga tė cilėt rreth 80 janė femra. Janė rreth 350 veta me arsim tė mesėm tė pėrgjithshėm e profesional prej tė cilve 150 femra. Me dhjetra tė tjerė vazhdojnė sot arsimin e mesėm e tė lartė.
Nga fshati ynė mbajnė tituj e grada shkencore :
Profesor: Ismet Elezi
Bashkėpuntor i vjetėr shkencor e Docent : Besim Elezi, Jakup Mato, Muzafer Korkuti
Sezai Braho, Hamlet Bezhani.
Kandidat tė shkencave : Zeko Braho, Vehap Bezhani Zaēe Malaj.
8 pedagogė japin mėsim nė Universitetin e Tiranės dhe nė Institute tė larta.
- Nga bijt e Fterrės kanė botuar studime monografike, vepra letrare, tekste mėsimore pėr shkollat e larta e tė mesme si Ismet Elezi, Jakup Mato, Bardhyl Xhama, Besim Elezi, Muzafer Korkuti, Sezai Braho, Guro Zeneli, Hamlet Bezhani, Zeko Braho, Sulejman Mato, Sheri Mita, Vullnet Mato etj.
Historia e shkollės, arsimit e luftės disa qindra vjeēare tė popullit tė fshatit ėshtė njė pjesė e historisė sė tij pėr tė ruajtur gjuhėn, kulturėn,ėshtė historia e luftės sė pavdekshme tė tij pėr dije e pėrparim. Vetėm nė vitet e pushtetit popullor arsimi e kultura u bėnė pronė e masave, u arritėn fitore tė shkėlqyera nė fushėn e arsimit e tė kulturės dhe bashkėfshatarėt tanė kudo ku jetojnė e punojnė u radhitėn pėrkrah punonjėsve mė tė pėrparuar tė vendit tonė nė fushėn e arsimit e tė kulturės.
Brezit te ri qė po rritet i takon dhe duhet t’a ēojė mė pėrpara traditėn mė tė mirė tė gjithe brezave, sidomos ne arsim e kulturė.


Shėnim: Ky varjant ėshtė marrė nga Muzafer Korkuti nė maj 1997.















MĖSUES QĖ KANĖ PUNUAR NĖ FTERRĖ
1.- Fetah Zani 1910
2.- Selim Gjonika 1916-1918
3.- Nimet Selimi 1921-1922
4.- Neim Zani 1922-1924, 1944, 1945-1960
5.- Sabri Banushi 1934-1935
6.- Yzeir Luēi 1935-1936
7.- Muzafer Kallajxhi 1936-1937
8.- Mihal Kopali 1940-1943
9.- Hiqmet Dusha 1940-1942
10.- Dallandyshe Dushe 1951-1952
11.- Bedenė Braho 1956-1957
12.- Nazire Zhupa 1959-1960
13.- Peno Zhupa 1960-1961
14.- Bashkim Zani 1961-1962
15.- Berate Hizmo 1961-1962
16.- Baki Gjoni 1962-1964
17.- Teno Lona 1964-1966, 1968-1970
18.- Didfliqare Lona 1964-1967, 1969-1986
19.- Shpresa Dusha 1963-1964
20.- Mihane Maēi 1967-1974
21.- Lavdim Mici 1967-1968
22.- Nedrete Mehmeti 1969-1970
23.- Luan Shkurti 1970-1974
24.- Fatmir Dusha 1970-1971
25.- Llazar Dhimpali 1970-1977
26.- Abdulla Duka 1971-1976
27.- Durim Kodhima 1971-1972
28.- Llambi Ēerepi 1971-1972
29.- Burbuqe Dhuli 1971-1986
30.- Isa Kaēi ` 1971-1973
31.- Kosta Gagali 1972-1973
32.- Nedrete Duka 1973-1974
33.- Llukan Zhupa 1970-1972
34.- Stavri Dhrami 1975-1986
35.- Melsi Shendi 1977-1978
36.- Janaq Mėhilli 1977-1978
37.- Roland Shkurti 1981-1982
38.- Vedat Zeqaj 1982-1983
39.- Ēuman Abedini 1984-1985


MESUESIT QĖ KANĖ DALĖ NGA FSHATI FTERRĖ



1.- Lame Rushit Xhama
2.- Xhevdet Hamit Kofina
3.- Selim Mahmut Gjonika
4.- Hasan Ibrahim Hizmo
5.- Hiqmet Iljaz Dusha
6.- Fetah Sulejman Zani
7.- Turhan Jashar Mato
8.- Neim Sulejman Zani
9.- Hiqmet Sulo Shehu
10.- Tare Abaz Braho
11.- Rait Remzi Braho
12.- Zeko Xhevdet Braho
13.- Bardhyl Lame Xhama
14.- Hulusi Sulo Hizmo
15.- Berate Sulo Hizmo
16.- Jakup Halil Mato
17.- Elisabeta Halil Mato
18.- Sulejman Halil Mato
19.- Xhemal Halil Mato
20.- Skėnder Halil Mato
21.- Gėzim Mato Dusha
22.- Durro Fiko Hizmo
23.- Guro Rrapo Zeneli
24.- Baku Kadri Gjoni
25.- Teno Xhahit Lona
26.- Pestrovė Qazo Gjoni
27.- Dilfiqare Qazo Gjoni
28.- Rakip Muharrem Korkuti
29.- Muzafer Muharrem Korkuti
30.- Hajma Husein Mehmeti
31.- Luan Demir Shkurti
32.- Nazire Mehmet Zhupa
33.- Bashkim Neim Zani
34.- Ēerēiz Neim Zani
35.- Fermele Neim Zani
36.- Fate Remzi Braho
37.- Bedenė Xhevdet Braho
38.- Ismiha Xhevdet Braho
39.- Vasfi Xhevdet Braho
40.- Napolon Xhevdet Braho
41.- Bėrbuqe Avdi Dhuli
42.- Fatmir Sherif Dusha
43.- Dallandyshe Sherif Dusha
44.- Suzana Sherif Dusha
45.- Shpresa Sherif Dusha
46.- Pasionare Mehmet Dusha
47.- Jetmira Lutfi Dusha
48.- Hamlet Refik Bezhani
49.- Behar Refik Bezhani
50.- Behare Himet Maēi
51.- Nedrete Hamza Mehmeti
52.- Mihane Gani Maēi
53.- Liliana Gani Maēi
54.- Qėndrime Levend Gjoni
55.- Didare Shaban Mita
56.- Petrit Hivzi Kofina
57.- Tefta Xhevdet Kofina
58.- Floreta Dervish Shkurti
59.- Liliana Bardhyl Xhama
60.- Najmo Feim Dauti
61.- Rolanda Eqerem Kofina
62.- Flamur Zenel Shkurti
63.- Gastere Uzeir Shkurti
64.- Aksinja Uzeir Shkurti
65.- Roland Bahri Shkurti
66.- Plotim Bastri Dauti
67.- Pesho Mehmet Zhupa
68.- Hamzo Hamdi Memi
69.- Safet Hamit Kofina
70.- Nedrete Hamza Mehmeti
71.- Senai Ismet Elezi
72.- Fahri Esheref Mita
73.- Donika Dervish Shkurti
74.-Saide Nezir Shkurti
75.- Eduard Halit Zhupa
76.- Minevere Zenel Shkurti
77.- Nafie Selim Avreci
78.- Matjane Merqez Zeneli
79.- Musa Dervish Shkurti
80.- Lefteri Dervish Shkurti
81.- Lirim Dervish Shkurti
82.- Donika Dervish Shkurti
83.- Violeta Safet Kofina
84.- Lulėzim Safet Kofina
85.- Safora Tare Braho
86.- Lida Novruz Shkurti
87.- Miro Musa Shkurti
88.- Antoneta Abedin Mėrkuri
89.- Petrit Hivzi Kofina
90.- Shpresa Rait Braho
91.- Arta Hulusi Hizmo


Agron Xhama - Rruga Komuna e Parisit (Medar Shtylla)
Pall.ABC god.2 shkalla 1 ap.2
Tel: +355 4 2441014  Cel: 069 2154981
Tirana - ALBANI